Kalniškės mūšio 80-metis: bendra malda ir laisvės dainomis pagerbtas žuvusiųjų atminimas

Šiemet sukanka 80 metų nuo vieno reikšmingiausių Lietuvos partizaninio pasipriešinimo įvykių – Kalniškės mūšio. Tą dieną drąsūs Lietuvos partizanai stojo į nelygią kovą su gerokai gausesnėmis sovietų NKVD pajėgomis. Tai buvo ne tik mūšis dėl laisvės, bet ir ryžtingas tautos pasipriešinimo simbolis, įsišaknijęs istorinėje atmintyje.

Šiai išskirtinei sukakčiai paminėti vakar Kalniškės mūšio vietoje buvo surengtas iškilmingas minėjimas – pagerbtas žuvusiųjų atminimas, prisiminta jų drąsa ir nepalenkiama valia kovoti už laisvą Lietuvą. Renginyje dalyvavo savivaldybės vadovai, LR Seimo narys Linas Urmanavičius, LR Seimo narys, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, tarybos nariai ir kiti garbūs svečiai.

„Šis mūšis labai svarbus. Retas tikėjo, kad keliasdešimt motyvuotų, stiprių šio krašto žmonių gali įveikti kelis šimtus tų, kurie atėjo naikinti. Turėdami begalinį ryžtą, valią, susitelkimą, išmintį ir lyderį, sugebėjo apginti, laimėti. Didvyrių kalnas, kaip ir Lietuva, yra laisva“, – kalbėjo merė Ausma Miškinienė. 

Įvyko konferencija „Kalniškės mūšiui – 80“ – istorinė atmintis gyva!

Atminimo diena prasidėjo Lazdijų kultūros centre vykusia išskirtinė konferencija „Kalniškės mūšiui – 80“, skirta vienam reikšmingiausių partizaninio pasipriešinimo mūšių Lietuvoje atminti. Renginys sutraukė istorijos mylėtojus, tyrėjus, mokytojus, mokinius ir visus, kuriems brangi mūsų laisvės kaina.

Konferenciją atidarė ir moderavo LK Mokslo ir technologijų departamento Karo istorijos skyriaus vyr. specialistas vrš. Ernestas Kuckailis.

Konferencijoje pristatyti istoriniai, archeologiniai ir kultūriniai Kalniškės mūšio tyrimai. Kalbėta apie partizanų asmenybes, mūšio eigą, radinius, moterų vaidmenį laisvės kovoje bei atminties puoselėjimą muziejuose ir bendruomenėje.

Iškilmingas minėjimas Kalniškės mūšio vietoje

Vėliau renginio dalyviai rinkosi Kalniškės mūšio vietoje, kur bendra malda buvo pagerbti žuvusieji. Šv. Mišias už kritusius partizanus ir Lietuvos laisvę aukojo Jo Ekscelencija Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Minėjimo ceremonijos metu Kalniškės mūšio kalno papėdėje buvo padėtos gėlės, uždegtos atminimo žvakės. Skambant Lietuvos himnui, į viršų kilo trispalvė, o žuvusiųjų garbei nuaidėjo iškilmingos salvės.

Spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“ nepaliko abejingų

Žiūrovams pristatytas jautrus spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“, pasakojantis apie dviejų partizanių – Dianos Glemžaitės ir Irenos Petkutės – gyvenimus, kūrybą ir pasiaukojimą.

Renginį papildė Lazdijų kultūros centro ir meno mokyklos atlikėjų meninė programa – skambėjo pokario metų dainos liudijančios skausmingą, tačiau dvasiškai stiprią mūsų tautos kovos už laisvę istoriją.

Kalniškės mūšio istorija

1945 m. gegužės 16–17 d. Kalniškės miške įvyko vienas iš didžiausių Lietuvos partizanų susidūrimų su sovietų NKVD pajėgomis. Maždaug 100 partizanų iš Lazdijų ir Kalvarijos apylinkių stojo į nelygią, bet atkaklią kovą su kelis kartus gausesniu priešu. Mūšis truko visą dieną – nuo aušros iki vakaro – jo metu žuvo 44 partizanai, o likusiems pavyko atsitraukti.

1990 metais šioje istorinėje vietoje, ant vadinamojo Didvyrių kalnelio, buvo pastatytas paminklas. Vėliau teritorijoje atsirado daugiau atminimo ženklų – kryžių, koplytstulpių, simbolinių akcentų. Žuvusiųjų atminimui pasodinti 44 ąžuolai – kiekvienam žuvusiam kovotojui po vieną.

Lazdijų r. sav. inf.