A. Klėjus: prieš mesdamas į kitą akmenį pagalvok, ar pats esi be nuodėmės

Turbūt jau seniai Homo sapiens turėjo tik keletą pagrindinių instinktų – bėgti arba kovoti, daugintis, virškinti ar ilsėtis. Lyginant šiuos prigimtinius instinktus, kurie liko giliai smegenų struktūrose, galime teigti, kad neatpažįstamai pasikeitėme, gal net labiau tiktų sakyti – evoliucionavome. Keičiantis gyvenimo aplinkybėms, tobulėjant socialinio bendravimo įgūdžiams, išsivystė net ir papildoma smegenų dalis. Išgyventos santvarkos žmogaus evoliucijoje ugdė empatiją, gilesnį vienas kito supratimą. Šiandienėje visuomenėje, kai mokslas leidžia detaliai tirti žmogaus psichiką, suprasti smegenų struktūras ir veiklą, turime galimybę kurti visuomenę, kurioje žmonės geba kritiškai mąstyti ir atsakingai elgtis.

Priklausomybės nuo svaigalų istorija siekia dar seniausius laikus, o šiuolaikiniai laikai atnešė ir naujas svaiginimosi tradicijas, naujas medžiagų rūšis, vartojimo kiekius bei įpročius. Dabar turime galimybes geriau suprasti, kokios yra šių įpročių priežastys ir pasekmės.

Neseniai rajono visuomenę sukrėtė žinia apie dviejų apsvaigusių nuo alkoholio moterų atleidimą iš darbo. Sukrėtė ne tik moterų elgesys – šoką sukėlė visuomenės reakcija ir griežtas pasmerkimas. Darbdavys, reaguodamas į šią situaciją, nedelsiant priėmė griežčiausią sprendimą – atleido jas iš darbo. Nors toks elgesys darbo vietoje tikrai yra darbo drausmės pažeidimas, o Darbo kodeksas leidžia nutraukti darbo sutartį, tai nėra privaloma priemonė. Vis dėlto darbdaviui dažnai sunku pasirinkti, nes griežtai nesureagavus kyla rizika būti visuomenės apkaltintam dangstymu ar neveiklumu.

Svarbu suvokti, kad alkoholio vartojimas neretai kyla iš psichologinių ar socialinių sunkumų, kurie gali skatinti norą trumpam pabėgti nuo realybės. Socialiai brandžioje visuomenėje turėtų būti aišku, kad tokie atvejai reikalauja empatijos ir pagalbos, o ne tik griežtos bausmės. Šiuolaikinėje valstybėje egzistuoja programos ir iniciatyvos, skirtos sunkumus ar net priklausomybę patiriančių žmonių integracijai į visuomenę. Tačiau išlieka klausimas, ar kiekvienas iš mūsų gali būti empatiškas ir padėti ne tik artimam žmogui, bet ir tam, kurio galbūt nepažįstame.

Daug prasmingesnis poelgis būtų buvęs skirti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar mažesnės atsakomybės darbą, kol bus išsiaiškintos priežastys, atlikti veiksmai suteikiant galimybę ieškoti pagalbos ir galimai keisti elgesį. Visuomenėje turime daug specialistų, psichologų ir psichiatrų, kurie galėtų padėti šiuos sunkumus išgyvenantiems žmonėms. Lengviausia yra nubausti, atleisti iš darbo, tačiau tai gali vesti žmogų į dar didesnę neviltį ir gilinti problemą, ypač kai šalia to dar prisideda viešas pasmerkimas. Psichologinė bomba, kuri tikrai gali pridaryti žmogui labai rimtų pasekmių be galimybės sugrįžti į gyvenimą. Kritikuoti, smerkti ne tik dėl alkoholio vartojimo, bet ir kitų paslydimų, kurie būna ne be priežasčių, visuomet yra lengviau, tačiau ar tie, kurie tai daro, suvokia, kaip išgyvena tas žmogus, kiek pastangų reikia, kad žmogus galėtų sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Kaina yra sumokama triguba, kai kuriems randai išlieka visą likusį gyvenimą. Prieš mesdamas į kitą akmenį pagalvok, ar pats esi be nuodėmės ir ar niekad gyvenime nepaslysi, o paslydęs ar nenorėsi geriau sulaukti pagalbos, bet ne viešo pasmerkimo. Daugiau empatijos ir pagalbos vieni kitiems – juk gyvename žinių ir pasiekimų amžiuje.

Audrius Klėjus, Lazdijų rajono tarybos narys, „Lazdijų žvaigždė“ (2024-11-15)

 

Autoriaus nuotrauka: 

Komentarai

Taip ponas pagalvok ar tikrai esate be nuodėmės? Nes jūsų komanda daug akmenų į daugelį paleido?

o tu tai pirmose gretose buvai smerkiančių nors velnių prišveista nemažai

Labai gražus straipsnis ir teisingas Ačiū Auriui

Geras straipsnis. Trūksta mumyse atjautos ir pozityvumo.

Visu 100 proc pritariu Klėjaus išsakytoms mintims, laikas nustoti neapkęsti, niekinti vieni kitų.

Na jau šitas ponas žinom kaip kenčia ir neniekina kitų. Užteko jam ligoninėj pabuvot, matėm ir girdėjom kaip auklėjo ir visą ligoninę, tiesiog tyčiojosi iš visų. Jau kam šnekėt o kam patylėt. Ėriukas vilko kailyje. Tiesiog šlykštalas

cia gi konservas

Ir visiškai netikęs

Iš komentarų matyti, kad vis dar yra liguistai kritiškai reaguojančių.

Kiekvienas savo asmeninį gyvenimą gyvenam kaip norim, bet čia kalba eina apie tai, kaip atliekam savo pareigą tada, kai už tai gaunam atlygį iš valstybės. Niekas nenorėtų, kad apsvaigęs žmogus mus apžiūrėtų gydymo įstaigoj ir to šiais laikais kategoriškai neturi būti ir jokie pateisinimai čia negalioja

Straipsnis- visiškai niekinis, tai jeigu žmogus, bet kokioje įstaigoje dirbdamas, darbe piktnaudžiauja alkoholiu, nuo kada įstaiga turėtų jį toleruoti, dangstyti, ar kitaip užsimerkti į jo piktnaudžiavimą, gal straipsnio autorius nesupranta jeigu jam, ar jo šeimos nariui būtų paduoti ne tokie vaistai, kas atsakytų už paskmes?

Bet juk straipsnis ne apie alkoholį vartojančių darbuotojų toleravimą o apie žmonių reakcijas ir smerkimą asmenų kurie turi priklausomybes. Alkoholio vartojimas viena iš priklausomybių ligų. Įvykis apie ligoninės situaciją lyg ir kaip pavyzdys.