D. Babarskienė: Lazdijų rinkimų nakties džiaugsmas ir skausmas

Visada savo nuomonę pasilaikydavau sau. Kartais taip geriau... Šįkart kitaip.
Kovo 18-ąją išėjome į gatves, į darbus, sveikinomės, šypsojomės: vieni labiau, kiti mažiau... Vienur tvyrojo absoliuti tyla, lyg nieko neįvykę, kitur – pašnekesiai apie rinkimų vakaro, vėliau nakties, peripetijas. Neslėpsiu, įdomu...
Su Lazdijų valstiečių ir žaliųjų sąjungos Lazdijų skyriaus pirmininku Beniumi Rūtelioniu teko susitikti ypatingomis ir gražiomis progomis – buvo dovanojami tautiniai kostiumai vaikučiams Lazdijų krašte ir Lenkijos lietuviukams. Mačiau šį žmogų jautrų, mačiau ašaras braukiantį, manau, tikras, nesuvaidintas, nesumeluotas. Veidu tekėjo ašaros, o jis lyg slėpdamasis braukė jas, matau šį vaizdą, lyg viskas būtų vakar, kai po tautinių kostiumų įteikimo ceremonijos Lenkijos lietuviukai dovanojo geradariams koncertą, išsakydami savo meilę Lietuvai. Lietuviška šneka iš mažųjų lūpų buvo kažkas nepaprasto. Buvo jauku ir labai jautru matyti, su kokia meile šie vaikiukai kalba apie šalį, kuri visai čia pat, o meilė jai – jų kraujyje. Ir su mokytojomis tuomet kalbėjome, jog šis žmogus jautrus. Stebėjosi jos.
Šiandien jį matau kitokį, žinoma, ir aplinkybės visai kitos. Laimėti rinkimai. Anot jo, Lazdijuose nuverstas „bajoras“. Pono Beniaus iškalbingas skambutis Lazdijų merui Artūrui Margeliui feisbuke sulaukė per 35 000 peržiūrų. Skambutis telefonu pralaimėjusiam merui ir besigirdintis kikenimas aplink – kalbos apie „padhalųjį“, tikras ir netikras koalicijų raizgalynes...Vaizdas, vertas pasigailėjimo. Mano galva, nesolidu. O ar garbinga? Nemanau, kad tai pavyzdys jaunajai kartai.
Noriu tikėti naujosios merės Ausmos Miškinienės būsimais darbais, tačiau nemanau, kad buvusio mero darbai turi būti vienu brūkšniu nubraukti. Juk liaudies išmintis byloja: būkim biedni, bet teisingi. Taip būtų mums visiems paprasčiau gyventi. Piktnaudžiavimas, besiskirstant į juodus ir baltus, ko gero, neišeis į  gera, mat stelbiame visas likusias spektro spalvas. Juolab kad naujosios valdžios darbus jau greit išvysime, dargi po ketverių metų galėsime įvertinti. Tik ar lazda neatsisuks kitu galu?
Stebėjau Vilniaus mero R. Šimašiaus pergalės džiaugsmą: su tortu ir simboliškai pakelta šampano taure. Lazdijų rinkimų laimėtojus mačiau vėlgi feisbuko paskyroje, giedant Lietuvos himną. Nesinorėtų girdėti šūkavimų, ne itin darnių balsų nakty, tuoj pasigirdusių švilpimų, šis himnas per daug brangus mums visiems, nors, tikiu, jog iš širdies buvo giedotas.
Pasirodo, jog reikia mokėti ne tik pralaimėti, bet ir laimėti.

Dineta Babarskienė

Autoriaus nuotrauka: 

Komentarai

gal pagaliau kas nors įvardins tuos mistinius geruosius mero darbus, nes, kiek matėm, tai jis tik svetimus nuopelnus prisiimt, o savas klaidas kitiems užkraut temokėjo... Gal nereikia nubraukt tos chamiškos - buduliškos rinkimų kampanijos, visom spalvom suspindusios per vienintelius debatus, kuriuose meras išdrįso sudalyvauti tik prisodinęs salę savo pakalikų, kurių plojimams dirigavo (eks)kontrabandininkas...? (Tik nereikia čia palyginimų su Vilniaus rinkimais, nes ten taip žemai nei vienas pretendentas nekrito). Tik kuo greičiau atsiriboti reikia nuo tokio palikimo... O šiai "žurnalistei" labai derėtų pagalvoti, ar verta kankinti kitus savo "straipsniais" ir "nuomonėmis"...

o ar tai tiesa, kad ši žurnalistė įdarbinta Lazdijų bibliotekoje?

taip

ji bent mokslus baigusi o va kai kurios net nieko nebaigę ir sėdi, tai jos turbūt ir išsigando kad į jų vietą dineta neatsisėstų, nepadės nei muilas

Kuom ji ten dirba?

KUO IR VISI KITI

MALA Š...

Kaip ir aiški tada ta meilė ir rožinių akinių stiklų storis... "Žurnalistė" matai, gi... Tfu...

O ho kaip greit pamiršo savo elgesį rinkiminės kampanijos metu margelio judėtojai. Juk net į savivaldybės pavaldume esančias sales žmonės nebuvo įleisti net svečias ministras su gyventojais susitiko parapijos salėje, o dabar dar net mandatų neturintys žmonių išrinkti tarybos nariai ir merė jau apšaukiami, kad blogai elgsis. Tai gal pagal savo elgesį spredžia ir apie kitus.

Ar prisipirko visi muilo nes dabar labai paklausi preke, koncervatoriai patapo vos ne valstiečiais gėda. Manau po metų tuoj ir Ausmai neliks vietos jei visus muiluotus su sikiš prie saves. ausma varyk tu juos kuo toliau nuo savęs .

Mandagiau Ramute vardai rašomi didžiąją raide

oi kaip sunku susitaikyti konservatorius išdavusiems, kad jie lieka nuošaly ir net tokių pelningų planų kaip namo pirkimas liko nepriimtas jau nėra kam palaikyti. O muilas jums ponai, manau tikrai nepadės nors ir turit už ką jį pirkti.

Aš Jus Dineta mačiau prie bibliotekos 28 d. 17-36 min diskutuojant su kita "PIRMYN" rašytoja ---Tai pašiurpau iš abiejų veidų išraiškos ir straipsnių Jūsų nebenoriu, gal jau pailsėkite liaupsindama vieno asmens kultą.

Aišku pergalės džiaugsmas nepaprastas jį reikia pajausti. Čia ne vienos dienos įvykis, čia visa keliolikos metų istorija, apie žmonių nuoskaudas, apie valdžios aroganciją ir aišku nebaudžiamumą... Giedant Kudirkos Tautinę giesmę, Nepriklausomybės aikštėje, tikrai negirdėjau jokių šūkavimų, švilpimų, mačiau tik atėjusių žmonių džiaugsmą, susitelkimą ir viltį, viltį dėl ateities...