R. Sadauskas-Kvietkevičius: be vizos į Baltarusiją – kelionė, kurios verta atsisakyti

„Kaimynų nepasirinksi“, – sakydavo ne vienas savo bendravimą su Baltarusija teisinantis savivaldos politikas. Per keletą pastarųjų metų lietuvių požiūris į Aliaksandro Lukašenkos režimą gerokai pasikeitė, tačiau vis dar atsiranda dzūkų, susigundančių galimybe be vizų nuvykti į jo engiamą šalį.

Prisipažinsiu, kad vos neužspringau rytine kava, perskaitęs žinią, kad A. Lukašenka sekmadienį pasakojo savo kontroliuojamos televizijos žiūrovams, neva prie Baltarusijos sienos stovi lenkai, lietuviai bei latviai ir prašo „įleisti nusipirkti grikių ir druskos“. Nes druskos pirkimo manija, ištikusi Lietuvą pirmosiomis Rusijos agresijos prieš Ukrainą savaitėmis, jau senokai pasibaigė. Tiesiog visi pamatė, kad prekybininkai pridėjo jos į lentynas tiek daug, kad nors pilną vežimą prisikrauk, vis tiek visos neišpirksi. O jau grikių tai net pandemijos pradžioje, kai kruopų karštinė išties buvo kaip reikiant įsisukusi, Lietuvos parduotuvėse netrūko.

Maniau, kad ūsuotasis kartofelfiureris tiesiog mulkina pasaulio nemačiusią savo šalies gyventojų dalį, ta pačia proga bandydamas pareklamuoti galimybę latviams ir lietuviams nuo balandžio 15-osios iki gegužės 15-osios lankytis Baltarusijoje be vizų. Nes tarptautinių sankcijų prislėgtai šaliai katastrofiškai trūksta eurų ir dolerių.

Ne juokais nustebau, kai trys skirtingi žmonės iš Druskininkų, Leipalingio ir Lazdijų rajono prasitarė Atvelykio savaitgalį planuojantys keliones į Baltarusiją. Ir džiaugėsi, kad iki gegužės vidurio tai galima daryti neribotą skaičių kartų, bei bandė išsiaiškinti, kokio sveikatos draudimo reikia tokiai kelionei.

Tik keliauja į Baltarusiją dzūkeliai visai ne kruopų ir druskos. Prisipila pilną automobilio baką kuro, perka pigių stipriųjų alkoholinių gėrimų ir stribo čebatais dvokiančių baltarusiškų rūkalų. Kai kurie – didesnį kiekį, negu legaliai galima įsivežti.

Valstybės saugumo departamento išplatinti įspėjimai, kad padidėjus įtampai dėl Rusijos karo Ukrainoje išaugo rizikos į Rusiją bei Baltarusiją keliaujantiems Lietuvos gyventojams, jų neįtikino.

„Kas ten mane verbuos, aš juk net ir nuolatinio darbo neturiu, jokių karinių paslapčių nežinau“, – demonstravo savo naivumą kelionę į Gardino sritį planavęs pusamžis vyras. Kadangi išsamiai diskutuoti tuomet abu pristigome laiko, pabandysiu čia išdėstyti argumentus, kodėl tokiu metu kirsti Lietuvos–Baltarusijos sieną yra labai blogas sumanymas.

Pradėkime nuo moralinės šito reiškinio pusės. A. Lukašenka leido Rusijos armijai naudoti savo valstybės teritoriją klastingam Ukrainos užpuolimui. Būtent iš Baltarusijos įvažiavo tos tankų kolonos, kurios pirmosiomis karo savaitėmis nesėkmingai bandė šturmuoti Kyjivą. Iš Baltarusijos aerodromų kyla Ukrainos miestų daugiabučius namus, ligonines ir mokyklas bombarduojantys Rusijos lėktuvai, leidžiamos sparnuotosios raketos.

Bučos, Irpinės ir Hostomelio gyventojus prievartavę ir žudę Rusijos kariškai visą savo grobį parsigabeno į Baltarusiją, iš ten dalį jo siuntė namo, o didesnius daiktus tiesiog pardavė čiabuviams. A. Lukašenkos kontroliuojama Baltarusijos valstybė tapo Rusijos Federacijos vykdomų karo nusikaltimų bendrininke, todėl Lietuva ir visos laisvojo pasaulio šalys taiko jai beveik tokias pat griežtas ekonomines sankcijas, kaip ir V. Putino Rusijai.

Kiekvienas jūsų atvežtas į Baltarusiją euras silpnina tų sankcijų poveikį ir atitolina 2020 m. rinkimus suklastojusio A. Lukašenkos režimo žlugimą. Todėl pinigai, kuriuos uždirbsite pardavę kaimynui atsigabentą kurą ir rūkalus, bus sutepti ukrainiečių krauju. Be to, nežinome, ką dar mums gali iškrėsti išprotėjęs kaimyninės šalies diktatorius – ar dar nepasimokėme, matydami aną vasarą Kapčiamiesčio girioje klaidžiojusias nelegalių migrantų minias?

Apsipirkimo kelionės į Baltarusiją negali būti lyginamos su panašiomis išvykomis į Lenkiją. Lenkai yra mūsų sąjungininkai NATO aljanse, kurie pagal visus gynybos planus pirmieji turėtų atskubėti ginti Suvalkų koridorių, jei tik iškiltų grėsmė iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Balandžio pradžioje Lenkijos nacionalinės gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas pasirašė su Jungtinių Amerikos Valstijų atstovais sutartį, pagal kurią šalis gaus 250 tankų „Abrams“. Juos gaus nauja 18-oji divizija, dislokuota visai netoli nuo mūsų, Lenkijos rytuose. Todėl galime didžiuotis, kad apsipirkdami Seinų „Biedronkoje“ taip pat prisidėjome prie šio svarbaus pirkinio.

Valstybės saugumo departamentas užsimena tik apie verbavimo Baltarusijoje riziką, tačiau nutyli kitas europiečių šioje šalyje laukiančias grėsmes. A. Lukašenkos KGB verkiant reikia parodyti įniršusiam diktatoriui kažkokius savo veiklos rezultatus, o gaudyti partizanus, reguliariai nuleidžiančius nuo bėgių traukinius su karine Rusijos technika, sekasi visai prastai. Todėl bylos fabrikuojamos visiškai atsitiktiniams asmenims, paverčiant juos „tarptautiniais teroristais“. Atvykėliai iš NATO ir ES šalies tokiam vaidmeniui idealiai tinka. Net jeigu yra visiškai apolitiški ir nė truputį nesiorientuoja pasaulio politikoje, tekstą prisipažinti prieš televizijos kameras vis tiek sugebės išmokti.

Patikėkite, KGB tardymo izoliatoriaus rūsyje prisipažinsite viską, ką tik jums lieps, nereikės nė tokių kankinimų, kuriuos pasakodavo patyrę protestų prieš rinkimų rezultatų klastojimą dalyviai. Tik paskui gali truputį prailgti tie 10 ar 15 metų baltarusiškoje laisvės atėmimo įstaigoje, kuriuos skirs pats objektyviausias pasaulyje teismas su rūsčia teisėja ant kaktos nupaišytais antakiais ir valstybės paskirtu advokatu, nė neketinančiu jūsų ginti ar bent išklausyti.

Aukšta tvora ir koncertina papuošta Lietuvos–Baltarusijos siena artimiausiu metu, kol gyvi bus V. Putinas ir A. Lukašenka, taps riba tarp laisvojo pasaulio ir pragaro, į kurį geriau nepatekti nei per savo naivumą, nei kokiu nors kitu būdu. O jeigu vis tiek susigundysite ūsuoto tarakono kvietimu pasinaudoti bevizių kelionių galimybėmis, paskui bent nesakykite, kad niekas jūsų neįspėjo ir neatkalbinėjo.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius (,,Lazdijų žvaigždė", 2022-04-29)

Š. Mažeikos nuotr.