V. Danauskienė: išdavystės anatomija: šešios sekundės ir vienas parašas

Šešios sekundės. Vienas parašas. Beveik 3 900 hektarų miško. Tokia, mano akimis, yra Lazdijų rajono, ypač Kapčiamiesčio krašto žmonių, išdavystės kaina.

Užvakar Vyriausybė savo posėdyje priimtu nutarimu nusprendė dėl 3 896,92 hektaro Lazdijų rajono miškų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų sąrašo. Dokumentuose juodu ant balto parašyta: šio proceso iniciatorė – Krašto apsaugos ministerija, o pagrindas – Kapčiamiesčio poligono įstatymas.

Kiek laiko Vyriausybė svarstė šį klausimą?

Šešias sekundes! 

Socialdemokratų premjeras Mindaugas Sinkevičius perskaitė klausimą, paklausė: „Prieštaraujančių yra?“ – „Ne.“ – „Priimta.“

Štai taip buvo nuspręstas beveik 4 000 ha Kapčiamiesčio sengirės likimas.

Tačiau dar svarbesnis man yra vienas Lazdijų savivaldybės pareigūno parašas. 

Dar birželį šis procesas jau vyko. Birželio 8 dieną Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorė Šarūnė Dumbliauskienė pasirašė raštą Valstybinei miškų tarnybai: „Deriname valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą.“

Tai nėra gandas. Tai oficialus dokumentas. Jo numeris – 2026-06-08 Nr. 1-1752. Dokumentą pasirašė būtent Lazdijų savivaldybės administracijos direktorė Šarūnė Dumbliauskienė. Pasirašytas naktį 23 valandą 40 minučių!!!

Lietuvos demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vicepirmininkės, Lazdijų rajono savivaldybės merės Ausmos Miškinienės dešinioji ranka, asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės pareigūnė. 

Ir dabar klausiu Lazdijus valdančios demokratų ir ekskonservatorių daugumos: kas nusprendė tai derinti? Ar merė buvo informuota? Kokiu įgaliojimu administracijos direktorė Lazdijų savivaldybės vardu pasakė „deriname“? Kodėl šis klausimas nebuvo svarstomas savivaldybės taryboje? Kodėl visuomenė apie tai nebuvo informuota tada, kai procesas vyko? Kodėl nevyko projekto derinimo su visuomene procedūra?

Man ypač skaudu ir pikta matyti, kaip po rajoną lakstantys ir rinkimams besirengiantys veikėjai viešai plėšosi marškinius dėl Kapčiamiesčio miškų. Kalba apie krašto išsaugojimą. Apie žmonių interesus. Apie tai, kiek miško bus prarasta.

O realybėje procesas tyliai juda pirmyn.

Ir čia aš matau didžiulę politikos veidmainystę. Negalima prieš kameras vaidinti miško gynėjo, o administracijos kabinete pasirašyti „deriname“.

Jeigu valdžia mano, kad tai būtina ir teisinga, tegul taip ir pasako žmonėms. Tegul viešai paaiškina, kodėl beveik 3 900 hektarų miško turėjo būti išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų sąrašo.

Bet šitaip, kai žmonės apie esminius sprendimus sužino jau po fakto, man yra nepriimtina.

Lazdijų rajono taryba nėra dekoracija. Aš nesutiksiu, kad žmonių išrinkti tarybos nariai būtų apeinami tada, kai sprendžiami mūsų krašto likimą lemiantys klausimai.

Kapčiamiesčio žmonės turi teisę žinoti ne tai, ką Ausma Miškinienė pasako prie mikrofono LRT studijoje ar Krašto apsaugos ministerijos spaudos konferencijoje, o tai, ką ji ar jos pavaldiniai pasirašo kabinetuose.

Todėl šis vienas parašas man šiandien kelia daugiau klausimų negu visos garsios kalbos apie miškų gynimą.

Šešios sekundės Vyriausybėje. Vienas parašas Lazdijų savivaldybėje. Ir beveik 3 900 hektarų miško. Stebuklingai virtusio plynu lauku. Kaip pasakoje apie princesę surijusį drakoną...

Vilma Danauskienė, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narė, „Lazdijų žvaigždė“ (2026-10-09).