E. Kaminskas: Lazdijų rinkimų subtilybės

Kai viešojoje erdvėje pradėjo rodytis žinios, kad mūsų dzūkelį Petrą Gražulį kviečia kandidatuoti į Lazdijų rajono merus, pirmiausia pamaniau: na va, Petras sugalvojo mūsų rajoną palinksminti. Juk kultūros renginių vasarą visada trūksta. 

Bet paskui prisiminiau – 2023 m. gruodžio 18 d. Seimas apkaltos proceso tvarka panaikino Petro Gražulio Seimo nario mandatą. 

Ir čia prasideda pats įdomumas: dešimt metų – į Seimą ne, Prezidentu – irgi ne, o mero rinkimai, pasirodo, jau kita teisinė opera. 

Žodžiu, Lietuvos teisė kartais tokia, kad ir be teisininko diplomo supranti viena – suprasti nieko nesupranti. O tada – še tau, boba, devintinės! 

Sutinku miestelyje žmogelį, o tas man tiesia popierėlį: „Pasirašyk, kad Petriukas būtų Lazdijų rajono meras!“

Žiūriu į tą popierių – nei antspaudo, nei didelio herbo, nei bent užrašo „Patvirtinta trimis egzemplioriais“. Paprastas lapas.

O aš, kaip tūlas Lazdijų krašto pilietis, stoviu, žiūriu ir misliju: čia jau rimtai ar vis dar generalinė repeticija? 

Gal čia norima patikrinti, kiek mūsų teisinė sistema lanksti? Gal sukurti tokį teisinį kazusą, kad paskui pusė Lietuvos teisininkų televizijose mėnesį turėtų darbo? O gal viskas daug paprasčiau – politikoje juk kuo daugiau triukšmo, tuo mažiau reikia reklamai išleisti. 

Kol kas nežinau. Žiūrėsim. Stebėsim. Lauksim. 

Dar laukiu, kada kas nors prie parduotuvės pasiūlys pasirašyti ir už mūsų vietinį influencerį. Tada jau suprasiu, kad Lazdijų mero rinkimų sezonas oficialiai atidarytas. 

Nors, kita vertus, gal Petras meras ir turėtų savų pliusų. Turizmo reklamos mums tikrai netrūktų.

Televizijos stovėtų prie savivaldybės nuo ryto iki vakaro. Gal atsirastų seminarai apie šeimos vertybes, o per miesto šventę dar ir naują kulinarinį prekės ženklą paleistume – koldūnai „Lazdijų gerieji“. Ir reklama garantuota! Kaip sakoma, nesvarbu, reklama gera ar bloga – svarbu, kad Lazdijus žemėlapyje rastų. 

Bet dabar rimčiau. Žmonės, jeigu jau mokame socialiniuose tinkluose parašyti komentarą, paspausti „patinka“, pasidalinti ir dar su kaimynu susipykti dėl politikos, tai galime skirti ir dešimt minučių bei pasigūglinti, kas tas mūsų siūlomas „gelbėtojas“, ką jis veikė, kuo pasižymėjo ir kokį politinį bagažą atsineša. 

Ir tai galioja ne tik Petrui. Visiems gelbėtojams. 

Nes politikoje su gelbėtojais būna visaip: iš pradžių jie žada gelbėti mus, o paskui kartais tenka galvoti, kas gelbės nuo gelbėtojo. 

P. S. Jeigu kas nors po šito teksto įtars mane simpatizuojant kokiai nors partijai ar valdžiai, galiu nuraminti: mano santykis su valdžia stabilus jau daugelį metų – kiekviena valdžia yra šioks toks blogis. 

Ji mus apdeda mokesčiais, prirašo įstatymų, taisyklių ir dar liepia jų laikytis. 

Bėda tik viena – be valdžios valstybė irgi nelabai išeina. Tai ir renkamės kas kelerius metus – ne tarp rojaus ir pragaro, o, dzūkiškai tariant, kuris katilas mažiau svilina.

Eugenijus Kaminskas, „Lazdijų žvaigždė“ (2026-08-21)