M. Tradišauskas: vokiečių prisiminimai apie „turistinį“ mūsų rajoną išliks tik dėl to, kad buvo priversti tūptis į dilgėles

Strateginiame ir kituose rajono planuose jau daugelį metų skelbiama, kad turizmas yra rajono prioritetas, kad norint jį tinkamai vystyti turi būti įtrauktos įvairios rajono biudžetinės įstaigos. Jau daugelį metų viliamės, kad tuoj tuoj plūstels turistai ir pakels rajono ekonomiką, palikdami mūsų krašte už paslaugas krūvas pinigų. Deja. Tai ir lieka tik planais ir svajonėmis. O kodėl? Turiu keletą įžvalgų, kuriomis kaip žmogus, dažnai keliaujantis po rajoną savo ūkio reikalais, noriu pasidalinti. 

Pirma – mūsų riba su Lenkija ties Akmeniais. Vos įvažiuojame į Lenkiją – sutvarkyti keliai, tvarka spinduliuojantys laukai ar pievos. Pakelėse – parduotuvėlės, užeigos, restoranai. Tvarkingos ežerų pakrantės. Tačiau vos įvažiuojame į Lietuvą, o konkrečiai – į mūsų rajoną, prasideda šabakštynai. Neaiškios paskirties apgriuvę pastatai ir meldais apaugusi Akmenio ežero pakrantė. Toks pirmas niūrus vaizdas susidaro iš Europos atvykstančiam turistui. Todėl jis neria pro rajoną tarsi galvą pametęs – kuo toliau. Tikėdamas, o ir žinodamas, kad Lietuvoje yra gražių ir sutvarkytų, jo poreikius atitinkančių vietų. Tokių, kaip Kaunas, Vilnius, Trakai, Alytus ar tie patys Druskininkai. 

Beje, kol iki Druskininkų nusikasa, turi irgi gerokai pavargti, nes kelias nuo Veisiejų iki Leipalingio – padėk Dieve. Jau ne vienas dešimtmetis planuojama šį kelią paremontuoti, paplatinti. Nors kelias ir ne savivaldybės žinioje, bet rajono valdžiai turėtų būti garbės reikalas jį sutvarkyti. Derėtis su „Via Lietuva“ ar Susisiekimo ministerija. O gal net Vyriausybės slenksčius minti – visgi tai visos Lietuvos įvaizdžio reikalas. 

Netoliese šio kelio gyvenu, todėl matau – savaitgaliais, o vasarą – beveik kiekvieną dieną mašina mašiną gena, dauguma jų – užsienietiškais numeriais. Autobusai, lengvieji automobiliai. Nė vienas ilgesniam laikui mūsų krašte neapsistoja. O jei ir sustoja, tai tik prispirti būtinų gamtinių reikalų. Bet ir čia mūsų rajonas patiria gėdą, nes ne tik prie pagrindinių, bet ir prie bet kokių turistinių kelių neturi nė vienos tinkamai įrengtos automobilių aikštelės – su pavėsinėmis, staliukais, su padoriu tualetu. 

Anądien važiuoju keliu ir matau: sustojęs autobusas vokiškais numeriais prie Teiraus ežero, tai vyrai tiesiog į šalikelę nusisukę „varo“, o moterys, vokietės, į dilgėlyną sulindusios pritūpti – tik galvos matosi. Po tokių „įspūdžių“ jie ilgam prisimins mūsų rajoną, iš anksto žinos, kad Lenkijoje gamtinių reikalų susitvarkyti reikia sustoti. 

Merė Ausma viešojoje erdvėje krykštauja, kaip bus gerai, kad pagaliau pajudės statybos kažkada Jagmino pradėtame statyti perinimo inkubatoriuje Janaslavo kaime, kad čia vėl bus pradėtas sukti su paukštynais susijęs verslas. Sakau iškart – gerai nebus. Rajono žmonėms, kurių keletas gal gaus darbo vietas – taip. Tačiau pats rajono įvaizdis nukentės. Nes prie to brūzgynų ir šabakštynų vaizdo dar prisidės ir smarvė, kuri, kaip žinia, bus.

Keliauju vasarą ir kitais įvairiais rajono keliais, daug kur nuomojuosi pievas. Ir matau – keliukai krūmais apaugę, didesne technika nepravažiuojami. Tai kodėl UAB „Lazdijų šilumai“ neįsigijus rimtesnės medžių ir krūmų pjovimo technikos, kodėl visko nesusmulkinus, nesusivežus ir taip nepiginus šilumos mūsų vartotojams? Kiek žinau, tokius krūmus galima pjauti ištisus metus. Bet rajono valdžia surado „gudresnį“ sprendimą – pakelių krūmų pjovimo paslaugą patikėjo privatininkui, kuris tik rankomis ploja tą pačią susmulkintą savivaldybės medieną jai parduodamas ir dar nemažai užsidirbdamas. 

Rajone yra daug ūkininkų. Ūkininkauti jie moka. Todėl mato tokius neūkiškumo pavyzdžius. Tačiau tyli, turi darbų, neturi nei laiko, nei noro skelbti tokius pavyzdžius socialiniuose tinkluose ar rajono spaudoje. Tačiau manau – per vietos savivaldos rinkimus ateinantį pavasarį jie atras valandėlę laiko ateiti balsuoti. Ir tars savo žodį. 

Mindaugas Tradišauskas, Lazdijų rajono ūkininkas, „Lazdijų žvaigždė“ (2026-07-31)