Medelyną puoselėjanti senjora atrado naują veiklą - spaudžia aliejų

„Kai Dievas uždaro duris, bandau pro langą. Taip man gyvenime vis nutikdavo. Kai vienos durys užsidaro, bandau kitaip gyventi“, - tikina Vida Sakavičienė iš Seiliūnų kaimo. 

Kilusi iš Suvalkijos, kaip pati sako, atėjusi į marčias, į Dzūkiją, kiekvieną lopinėlį dzūkiškos žemės suvalkietiškai prižiūrėti ėmėsi. Pripažįsta, medelynas – jos svajonė, jei gyvenimo kelią reikėtų iš naujo eiti, rinktųsi visai ne pedagogiką, o darbą savame medelyne. 

Ji – filologė: lituanistė, rusistė. Seiliūnų mokykloje išdirbusi 28 metus. Mylėjo augalus visada: po darbo grįžusi visą laiką leisdavo tarp augalų, mat prie kiekvieno reikia rankomis prisiliesti, kitaip jie neaugs. 

„Kai be darbo likau, pagalvojau, kodėl gi nepradėjus savo verslo. Mokyklą uždarė, teko galvoti, iš ko pragyvensiu. Pagalvojau, jog darysiu tai, kas man patinka – dauginsiu augalus. Savo pomėgį išvysčiau į verslą“, - paaiškina. 

Plačiau - D. Babarskienė naujausioje ,,Lazdijų reklamoje" (2022-02-01).