Sausio 13-ąją Lazdijuose atidarytame Laisvės kovų muziejuje: įtraukianti kelionė laiku po laisvės kovų istoriją

Sausio 13-ąją duris atvėręs Laisvės kovų muziejus Lazdijuose persmelktas XX-ojo amžiaus Lietuvos laisvės kovų prisiminimais. Muziejaus ekspozicijos lankytojus apgaubia dramatiškus įvykius menančiais eksponatais, garsais, istorijomis. Čia persipina praeities ir dabarties vaizdai, o pokario dainos bei įgarsinti išlikusių laisvės kovotojų prisiminimai nepalieka abejingų. Lazdijų kraštas net ir pačiais sudėtingais laikais nestokojo drąsių, pasiaukojančių ir atsidavusių žmonių – laisvės gynėjų. Šis muziejus primins, o jaunąją kartą supažindins su šių žmonių istorijomis, darbais ir gyvenimais. Tai buvo išskirtinės asmenybės. Neabejojame, kad Laisvės kovų muziejus taps vienu prasmingiausių ir vienu populiariausiu pažintinio turizmo traukos objektu.  

„Laisvės gynėjų diena Lazdijuose buvo ypatingai prasminga, iškilminga. Šią dieną duris lankytojams atvėręs laisvės kovoms ir jų aukoms atminti ir įamžinti skirtas muziejus yra istorinis įvykis. Buvusio NKVD, KGB ir kitų struktūrų pastato rūsyje išlikusios kankinimo kameros, kuriose girdimos siaubingos laisvės kovotojų istorijos, per du pastato aukštus įrengtos interaktyvios, šiuolaikiškos, bet labai prasmingos ekspozicijos. Muziejuje girdimi garsai ir matomi istoriniai vaizdai: sendintuose veidrodžiuose persipinantys praeities ir dabarties vaizdai, pokario dainos bei kovojusių už Lietuvos laisvę prisiminimai. Naujojo muziejaus ekspozicijos gniaužia kvapą, įprasmina aukų atminimą bei ugdo pilietiškumą. Branginti mūsų šalies laisvę, suprasti laisvės kovų kovotojų aukų prasmę yra mūsų pareiga, vertinti jos suteikiamas galimybes – maloni būtinybė mums ir ateities kartoms‘‘, – kalbėjo merė Ausma Miškinienė.

Laisvės kovų muziejų, atidarymo metu, pašventino Lazdijų dekanato dekanas Nerijus Žvirblys, priminęs čia įamžintą itin svarbų šalies ir Lazdijų krašto istorijos laikotarpį. Muziejininkė-edukatorė, laikinai einanti direktoriaus pareigas Daiva Andruškevičienė perskaitė į muziejaus atidarymą negalėjusios atvykti Lietuvos Respublikos Prezidento žmonos – ponio Dianos Nausėdienės atsiųstą laišką su sveikinimais. Renginio metu savo padėkas ir mintis išsakė Adolfo Ramanausko Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir partizanų ryšininkės Elės Radzevičiūtės Andruškevičienės dukra Onutė Vaišnorienė. Apie įgyvendintą projektą bei ekspozicijų sukūrimą kalbėjo projekto įgyvendinimą kuravusi Strateginio planavimo ir investicinių projektų valdymo skyriaus vedėja Andrė Zenevičienė.

Rekonstravus pastatą rūsyje, dalyje I aukšto bei visose II aukšto erdvėse įsikūrė unikalios ekspozicijos. Muziejaus rūsyje įrengtas ir išlikęs iki mūsų dienų kalėjimas virto interaktyvia ekspozicija, kuri kviečia lankytojus ne tik susipažinti su istoriniais faktais, bet ir pajusti įkalintų laisvės kovotojų išgyvenimus. Rūsyje įrengta išlikusių kalinių liudijimais persmelkta „Prisiminimų kamera“, namų ir mylimų žmonių ilgesį bei nerimą ir baimę atspindinti meninė video instaliacija „Tarp sapno ir realybės“. Rūsio kalėjimo ekspozicijos taip pat atspindi Lazdijų kalėjimo istoriją ir MGB (Sovietų Sąjungos valstybės saugumo ministerija) kalėjimų sistemą.

I aukšte esančiame lankytojų priimamajame – erdvę praplečiantys sendinti veidrodžiai bei baldas-metafora Laisvės tema. Kokia? Tai muziejaus paslaptis. Pirmame aukšte taip pat įsikūrė konferencijų salė, transformuojama į parodų salę arba laikinų parodų erdvę, kabinetai muziejaus darbuotojams.

Antro aukšto ekspozicijoje pateikta Laisvės kovų muziejaus pastato – Petrauskų namo istorija. Šiame aukšte tęsiamas sendintų veidrodžių bylojamas pasakojimas. Žvelgiant informaciją veidrodžiuose galima išvysti ne tik savo atspindį, bet ir Lazdijų krašto žmonių nuotraukas, jų laiškus, dokumentus. Čia galima susipažinti su pastate veikusiomis įstaigomis, gyvenusiais žmonėmis, pastato šeimininkais. Šiame aukšte inovatyviai pateikta ir kovotojų už laisvę bei okupantų istorija: žemėlapiai, Lazdijų krašto partizanai, jų veikla, skaičiai. Ekspoziciją papildo vaizdo ir garso terminalai. Nuožulniose šlaitinėse lubose įkomponuota unikali – tremties daiktus eksponuojanti vitrina.

Muziejus rekonstruotas įgyvendinant investicinį projektą „Pastatų komplekso, esančio Vytauto g. 18, Lazdijuose, rekonstravimas, Laisvės kovų muziejaus, fondų saugyklos bei edukacinės erdvės juose įrengimas, bei įveiklinimas“.

Viso pastato rekonstrukcija kainavo 453 840 Eur, pastato ekspozicijos įrengimas 134 500 Eur. Viso darbų ir įrengtos ekspozicijos vertė 588 340 Eur iš jų Valstybės biudžeto lėšos 132 700 Eur, ES 278 729 ir savivaldybės biudžeto 176 911 Eur.

Laisvės kovų muziejaus teritorijoje netrukus įsikurs ir pirmosios rajone fondų saugyklos, atitinkančios keliamus reikalavimus ypač vertingų ir trapių eksponatų saugojimui. Juos specialių renginių metu lankytojai galės pamatyti pirmą kartą, o dauguma muziejaus turimų dokumentų taps prieinami ir internete per Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą (LIMIS).

Lazdijų r. sav. inf.

Autorius: 
„Lazdijų žvaigždės“ inf.

Komentarai

Ir čia sugebėjo fotosesiją pasidaryti ponia ir fb įsidėti. Manau, kad ne ra vieta. Liūdna.

Nematau pakviestų pedagogų, kuriems greitu metu bus nurodyta tempti vaikus. Daugelis pakviestų žmonių čia dalyvavo pirmą ir paskutinį kartą, svarbu prie tam tikrų asmenų nusifotografuoti ir nuotraukoje susireikšminusia veido išraiška atrodyti.

Taip, svarbiausia nusifotografuoti. Viena iš eilinių tarybos narių visuose renginiuose ir kitur pirmose gretose. Taip susureikšminus moteriškė. Nėra reikšmingesnių žmonių pasodyti pirmoj eilėj matyt.

Vanago dukra turbūt gale sėdėjo, kad priekyje nematyti. Svarbu ponioms priekyje vietos buvo.

Vanago dukra ne tokia reikšminga, kaip kurauskienė....

Kažkoks fenomenas ji, vicemeras net antroje eilėje sėdi.... ir taip visiems aišku kieno ji geriausia drage

Savo draugystę galima kitur demonstruoti. Gėdos neturi ir tiek, brautis visur. Gal merės rankinę nešioja :)))) Ar vietoj vyro....

Truputėlį primiršau ir čia neparašyta. Gal kas galėtumėte priminti, kelintais metais ir kieno buvo iniciatyva ir idėjos pradėt šio namo rekonstrukciją? Ir kam už tai turėtume būti labiausiai dėkingi?

Buvusiam merui, kuriam sakė net žodžio neleido pasakyti.

Aš prisimenu. Tai buvo apie 2015 metus. Idėją, kad vertėtų įsigyti šį pastatą naujam muziejui, pasiūlė buvęs laisvės kovų dalyvis, Lietuvos Garbės šaulys, sąjūdietis Gediminas Karauskas. Jis ėmėsi iniciatyvos, kreipdamasis į rajono merą A. Margelį su pasiūlymu. Pasiūlymas valdžios atstovų buvo apsvarstytas ir priimtas įgyvendinimui. Namas nupirktas, pradėti rekonstrukciniai darbai, planuojamos erdvės naujoms ekspozicijoms... Apgailestauju, šio Žmogaus jau nėra gyvųjų tarpe. Simboliška, kad naujai rekonstruotas Laisvės kovų muziejus atvėrė duris Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną. Manau, kad kasmet naujame Laisvės kovų muziejuje Sausio 13 -ąją -Laisvės kovų muziejaus gimimo dieną - ryto languose uždegdami vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes, pagerbdami žuvusius Lietuvos didvyrius, patvirtindami, kad jų aukos niekada nepamiršime, uždegtume žvakelę ir Jam, žengusiam "pirmąjį žingsnį" link naujo Laisvės kovų muziejaus atsiradimo!

Duktė tai duktė, bet kodėl Vanago brolio Albino gyvo neįamžinat? Juk Marijampolė ne už kalnų.

Jokia duktė ji. Čia Venskuvienės duktė. Tiesiog pavardė atitinka. Čia ausmai lūpdažį nešioja. Podružkė. Skundžia, liežuvauja ir kartu fotkinasi. Gėda daro tik ir tiek. Čia net neverta kalbėti apie tokią.

O ką ji dirba?

Dovanėlės nešioja kaip ir prie Margelio panaši buvo:)

Pikti liežuviai kalba : (skaityk komentarus iš naujo} Nei gėdos,nei sarmatos...

Aš manau kad Žvirblis eina už Margelį...

O kas gali eiti už Miškinienę? Kiekvienas nors kiek mastantis ir ne aklas supranta, kad dabartinė merė prieš rinkimus prikniso protą, o realiai į savivaldybę atnešė kiršinimą, apgaulę, savų protegavimą, oponentų ėdimą ir tik savęs reklamavimą.