Kodėl mokame daugiausia? UAB „Lazdijų šiluma“ direktorius: „Dalis šilumos tiekimo problemų kyla ir dėl pačių vartotojų elgsenos“

Kaip ir kasmet. Vos prasidėjus šildymo sezonui, sulaukėme daugybės centralizuotai tiekiama šiluma besinaudojančių gyventojų nusiskundimų. Vieni jų – apie tai, jog dabar, kai oro temperatūra už lango gerokai aukštesnė, nei įprasta tokiam metų laikui, šilumos teikėjai „stengiasi“ iš paskutiniųjų siekdami padidinti šildymo kainą, todėl namuose būti neįmanoma – tenka langus atidarinėti. Kiti sako, jog moka daug, beveik po 80 eurų už vieno kambario buto šildymą renovuotame name. Tačiau nežinantys, už ką. Nes, ilgiau sėdint namuose, tenka rengtis du megztinius ir mautis vilnones kojines. 

Gyventojų nusiskundimus dėl šilumos ir didelių šildymo kainų paprašėme pakomentuoti UAB „Lazdijų šiluma“ direktorių Sigitą Naruševičių.  

– Į „Lazdijų žvaigždės“ redakciją užeinantys Lazdijų miesto daugiabučių namų gyventojai skundžiasi brangiai kainuojančiu būsto šildymu. Viešojoje erdvėje, per Lietuvos radiją ir televiziją, taip pat jau nuvilnijo žinia apie tai, jog Lazdijų rajono savivaldybės gyventojai už centralizuotai tiekiamą šilumą moka brangiausiai iš visų 60 rajonų savivaldybių.

– Ką tik patvirtintame specialiajame šilumos ūkio plane nenumatyta jokia šilumos vartotojų plėtra artimiausiame periode. Vartotojai neprisijungia, o tik atsijungia nuo centralizuoto šilumos tiekimo, todėl likusiems šilumos vartotojams kaina didėja. Lazdijų mieste prieš daugelį metų nuo centralizuoto šilumos tiekimo trasų yra atsijungę 4 daugiabučiai namai, kurių gyventojai, per tą laiką šildydamiesi savarankiškai ir patyrę daugybę iššūkių bei rūpesčių, vėl norėtų prisijungti prie tinklų. Tačiau tuomet, nepagalvodami apie grįžimą į centralizuotą šildymą, demontavo dalį trasų ir šilumos punktus. Dabar viską atstatyti kainuotų didelius pinigus. Įvertinant tai, kad gyventojai senėja, jėgos senka ir dar reikia papildomai rūpintis būsto šildymu, ruošiant kurą, jį sandėliuojant, visa tai tampa nepakeliama. O ir komforto atžvilgiu patalpų uždūminimas, pelenų šalinimas, kuro sandėliavimas nesuteikia gyvenimui kokybės.

– Kodėl taip nutiko? Juk Lazdijų savivaldybė naudoja ekologiško kuro katilus, pigesnę medieną, nemažai namų yra renovuoti. Bet ir jų gyventojai skundžiasi.

– Pripažįstant faktą, kad Lazdijuose yra vienos didžiausių respublikoje kainų  už šildymą, UAB „Lazdijų šiluma“ su savivaldybės pagalba ieško būdų ir resursų šiai kainai mažinti. Šiemet bendrovėje po reorganizavimo ir darbo organizavimo pakeitimų sumažinta 2,5 darbuotojų etato. Tai sumažino bendrąsias sąnaudas, veikiančias šilumos kainą. Taip pat, savivaldybei finansuojant, buvo atlikta daug techninių sprendimų, kurie leido sumažinti šilumos gamybos ir tiekimo nuostolius.

– Kaip galėtumėte paaiškinti faktą, kad Lazdijuose Dzūkų gatvės 11 namo, kuris yra renovuotas, gyventojai už vieno kambario buto šildymą lapkričio mėnesį turėjo sumokėti beveik 80 eurų? O Alytaus miesto centre, Statybininkų gatvėje, esančio keturių aukštų namo, beje, nerenovuoto, gyventojai už 2 kambarių būsto šildymą lapkričio mėnesį mokėjo 50 eurų. 

– Veisiejų miesto gyventojų prašymu atlikus išsamų daugiabučio gyvenamųjų patalpų temperatūrų tyrimą, paaiškėjo, kad dalis šilumos tiekimo problemų kyla ne tik dėl techninių veiksnių, bet ir dėl pačių vartotojų elgsenos. Ne kartą nustatyta, kad kai kurie gyventojai termostatinius reguliatorius nustato ties aukščiausia padala, o tuo pat metu laiko pravirus langus ir taip išleidžia brangiai gaminamą šilumą į lauką, didindami savo ir kaimynų šildymo sąnaudas. 

Tyrimo metu taip pat pastebėta, kad butuose radiatorių termostatinio reguliatoriaus padalos dažnai būdavo visiškai prisuktos, dėl ko šiluma nepatekdavo į žemesnius aukštus ar gretimus butus ir sudarydavo įspūdį, kad sistema šildo netolygiai. 

Ne mažiau svarbu ir tai, kad daugelio daugiabučių vidaus šildymo sistemos nėra modernizuotos – renovacijos metu dažnai apsiribojama fasado ar langų atnaujinimu, tačiau vamzdynai, stovai, balansavimo ventiliai ir kiti šildymo sistemos elementai lieka nejudinti. Dėl to šilumos energija pastate paskirstoma neefektyviai, sistemos praranda hidraulinį balansą: vieni butai šyla per daug, kiti per mažai. 

Tokios situacijos rodo, kad sąmoningas ir atsakingas šilumos reguliavimas kartu su būtinu šildymo sistemų modernizavimu yra būtinos sąlygos kokybiškam ir ekonomiškam šildymo rezultatui visame name.

– Ne taip seniai „Lazdijų žvaigždė“ su jumis kalbėjo apie tai, kad šildymas pigs. Kokias jo atpiginimo galimybes matote dabar, kai artimiau susipažinote su Lazdijų miesto centralizuoto šildymo situacija?  

– Kaip perkūnas iš giedro dangaus baigiantis metams nuaidėjo žinia apie valdžios priimtą sprendimą panaikinti lengvatinį PVM tarifą šildymui – vietoj buvusių 9 procentų nuo naujų metų gyventojai mokės 21 procentą. Paprastas pavyzdys. Jeigu iki tol už vieno kambario buto šildymą gyventojai mokėjo 80 eurų per mėnesį, tai nuo naujų metų šis mokestis pakils iki 90 eurų. 

Atkreiptinas dėmesys, kad mokėjimo pranešime gyventojai fiksuoja tik galutinę sumą, traktuodami kaip už šildymą. O į šią sumą įeina šildymas, cirkuliacijos (gyvatuko) mokestis, sistemų priežiūra, skaitiklio mokestis, karštas vanduo, šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu. 80 eurų už šildymą per mėnesį sumokėtą sumą padalijus iš dienų skaičiaus per mėnesį, dienai išleidžiama 2,60 euro. Taigi, mokant už komfortą po 2,60 euro per dieną, atrodo visai nedaug. 

Kalbėdamiesi su gyventojais dažnai girdime priekaištus, kad gretimo namo tokios pat kvadratūros buto gyventojai moka žymiai mažiau. Tačiau, įsigilinus į situaciją, paaiškėja, kad lyginamojo buto gyventojų šeima gauna kompensaciją už šildymą.

Danguolė Barauskienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2025-12-12)