Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos abiturientei – I vieta šalies 55-ajame jaunųjų filologų konkurse!
G. Radžiūnaitės apdovanojimas.
Kovo 30 – 31 dienomis šimtas trys mokiniai iš visos Lietuvos buvo pakviesti į Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnaziją, kurioje penkiasdešimt penktą kartą vyko tradicinis Jaunųjų filologų konkursas. Kasmet konkursas vyksta vis kitame mieste, vis kitoje mokykloje. Konkursą rengia Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Jo idėjos autorius – poetas Justinas Marcinkevičius, kuris 1965 metais tuometę Švietimo ministeriją įkalbėjo šitokiu būdu ugdyti pradedančiuosius literatus bei kalbininkus. Pasak kultūros svetainės „Meno bangos“, sovietmečiu konkurso eiga nebuvo sklandi: ne kartą jaunųjų literatų sambūrius bandyta stabdyti, lėtinti, keisti rusų kalbos olimpiada. Tačiau Jaunųjų filologų konkursas išbandymus atlaikė. Šiemet jį kuravo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Elona Bagdanavičienė bei LMNSC Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus metodininkė Jurgita Stulginskienė. Konkurso komisijai pirmininkavo filosofas, rašytojas, literatūrologas dr. Regimantas Tamošaitis.
Lietuvos moksleiviai, panorę dalyvauti Jaunųjų filologų konkurse, galėjo rinktis vieną iš septynių sekcijų – kalbos, literatūros mokslo ir kritikos, poezijos, prozos, publicistikos ir esė, tautosakos ir vertimų – ir pasirinktomis temomis rašyti mokslo, kritikos, publicistikos darbus arba išbandyti jėgas eilėraščių, dramos, prozos kūryboje. Kad patektų į konkurso šalies etapą, moksleiviams reikėjo laimėti mokyklos ir savivaldybės etapus. Patekę į šalies etapą, ne visi dalyviai pakviečiami į patį kankursą – reikli komisija iš daugybės į Vilnių atsiųstų darbų dar kartą atrenka pačius geriausius. Radęs save pakviestųjų sąraše, mokinys patiria tik pusę sėkmės: jis vis dar negali būti tikras, kad konkurse jam pasiseks. Atvykęs į konkurso vietą, susipažinęs su sekcijos, į kurią siuntė darbą, komisijos nariais ir kitais konkurso dalyviais, mokinys privalo parengti savo darbo pristatymą ir jį apginti atsakinėdamas į komisijos narių ir kitų konkursantų klausimus. Ši finalinė dalis yra pati įdomiausia – nuo jos priklauso kita pusė sėkmės.
Būti pakviestam į šį konkursą – jau laimėjimas, bet paties didžiausio prizo laimėtojai sulaukia iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos: be diplomų, medalių ir rėmėjų dovanų, I vietos laimėtojams prie stojamųjų egzaminų pridedama 1,5 balo, už II vietą – 1 balas, už III vietą – 0,5 balo! Mokiniai sako, tai aukso vertės dovana!
Kad tai tikra tiesa, gali patvirtinti ne vienas šiame konkurse dalyvavęs ir jį laimėjęs Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokinys. Tuo įsitikinti ir save išbandyti Jaunųjų filologų konkurse šiemet panoro 4gC klasės mokinė Guoda Radžiūnaitė, mąstanti apie kūrybos komunikacijų arba filologijos studijas. Guoda į kalbos sekciją išsiuntė darbą, pavadintą „Tarpukario Lietuvos istorinių ir kultūrinių ženklų, atpažįstamų Mariaus Ivaškevičiaus dramoje „Madagaskaras“, aiškinamasis žodynas“. Mokinę konsultavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Vida Kvaraciejienė. Šiais metais kalbos sekcijos komisijoje dirbo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausioji metodininkė–tyrėja, humanitarinių mokslų daktarė Jolanta Zabarskaitė ir VU dėstytojas, kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras Marius Smetona. Į konkursą iš daugybės dalyvių jie pakvietė tik 6 mokinius iš Klaipėdos licėjaus, Klaipėdos universiteto „Žemynos“, Lazdijų Motiejaus Gustaičio, Alytaus Adolfo Ramanausko–Vanago, Vilkaviškio „Aušros“ ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijų. Smagu, kad komisijos nariai žvelgė į mokinius, pasak Mariaus Smetonos, kaip į būsimus kolegas.
Pagrindinis Guodos darbo tikslas – sukurti pagalbinę priemonę abiturientams, skaitysiantiems postmodernistinę M. Ivaškevičiaus dramą „Madagaskaras“, kuri palengvintų kūrinio skaitymą ir supratimą, nes kūrinį sunku skaityti dėl daugybės jame pavartotų tarpukario laikams būdingų istorinių ir kultūrinių ženklų. Ir ypač sunku tiems dvyliktokams, kurie nepasirinko mokytis istorijos kurso. Tokia skaitymą palengvinanti priemonė ir yra jos sukurtas aiškinamasis minėto kūrinio istorinių ir kultūrinių ženklų žodynas. Pirmą konkurso darbo dieną Guodai pristačius darbą, komisija išsakė pastabas. Mokinė sužinojo, kas yra sisteminis žodyno kanonas: pasirodo, jį sukūrė arabų mokslininkai, o vėliau kryžiuočių ordino riteriai per Kryžiaus žygius šias žinias atnešė į Europą. Taip pat sužinojo, kad ne visi nauji žodžiai, paleisti į pasaulį, yra naujadarai – tik tie, kurie prigyja visuomenėje, o neprigiję žodžiai vadinami okaziniais dariniais. Komisijos narė J. Zabarskaitė klausė Guodos nuomonės apie šaltinių, kuriuos galima rasti internete, patikimumą ir teiravosi, kuriais šaltiniais ir kodėl darbe buvo remiamasi dažniausiai. Marius Smetona suabejojo, ar šiandienos dvyliktokui verta aiškinti žodžius, kilusius iš anglų kalbos, bet pasidžiaugė, kad Guodos darbą jam buvo įdomu skaityti dėl išsamių, tikslių žodžių semantinių reikšmių paaiškininimų. Kaip pavyzdį jis pateikė „Volto pelės“ paaiškinimą: Voltas – Voltas Disnėjus (angl. Walter Elias „Walt“ Disney; 1901–1966) – JAV kino filmų prodiuseris, režisierius, scenarijų rašytojas, įgarsintojas bei animatorius, įkūręs vieną žinomiausių pramogų parkų – Disneilendą bei kartu su broliu – „Walt Disney Productions“ kompaniją, kuri šiuo metu vadinasi „The Walt Disney Company“. Jis kartu su kompanijos darbuotojais sukūrė vieną žinomiausių animacinių herojų – Peliuką Mikį (Mickey Mouse). Maloniai nuteikė Mariaus Smetonos žodžiai, kad Guodos darbe jis rado atsakymą, kuriuo būtinai pasinaudos dirbdamas su savo tiksliųjų mokslų studentais: dėstytojas prisipažino, kad jį trikdo „tiksliukų“ atsainus kalbos kurso mokymasis ir negebėjimas kai kurių žodžių prasmių susieti su istoriniu semantiniu kontekstu. Perskaitęs Guodos darbą, jis suprato priežastį: taip yra dėl to, kad jie mokykloje nebuvo pasirinkę istorijos kurso, todėl daug ko tiesiog nežino ir jiems taip pat reikia pagalbos.
Antrą konkurso darbo dieną vyko Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro koncertas ir šalies 55-ojo jaunųjų filologų konkurso laureatų apdovanojimai. Tradiciškai kalbos sekcijos dalyviai visada apdovanojami pirmiausiai: trečia vieta, kitų sekcijų trečios vietos... antra vieta... Įtampa auga. „Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija už geriausią kalbos darbą pirmojo laipsnio diplomu apdovanoja...“ Ištartas Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos pavadinimas, Guodos vardas bei pavardė, Guodos mokytojos vardas bei pavardė ir pasigirdęs Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro sveikinimo maršas, rodos, susprogdino milžinišką įtampos burbulą ir viskas išsiliejo spalvom ir džiaugsmu! Valio! Pirma vieta! Karių orkestras groja vis garsiau. Fotografai laureatus rikiuoja scenoje bendrai nuotraukai. Sveikinimai ir emocijos. Nuotraukos su komisijos nariais. Nuotraukos su organizatoriais. Su mokytojais. Dar su naujais draugais. Vibruoja telefonai...
Sveikiname 55-ojo jaunųjų filologų konkurso šalies etapo I vietos laimėtoją – 4gC klasės mokinę Guodą Radžiūnaitę ir linkime jai sėkmės!
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos inf.
Komentarai
Va, kokios malonios naujienos
growth factor 9 stack<br>
References: <br>
References: <br>
Sveikinam Godą ir linkim
References: <br>
Sveikinu.
cherokee casino tulsa<br>
https://maru.bnkode.com/
References: <br>
References: <br>
References: <br>
https://realhire.co/employer