Mitinge dėl Kapčiamiesčio girios išsaugojimo – apie 300 dalyvių

Antradienį parlamentarams ketinant svarstyti Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą, sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ Nepriklausomybės aikštėje surengė mitingą dėl Kapčiamiesčio girios išsaugojimo.  

Į protestą susirinkę žmonės atvyko nešini trispalvėmis, plakatais su užrašais: „Ne. Kariniam poligonui Lazdijų rajono Kapčiamiesčio girioje“, „Stop sodybų, miškų, gyvūnų naikinimui“.

Mitingo dalyviai teigė nepalaikantys Kapčiamiesčio poligono statybų, dėl kurių, anot jų, miškai būtų kertami beprasmiškai.

Į protestą susirinko apie 300 dalyvių.

„Kodėl mes turime naikinti miškus? Ar nėra kitų būdų, kaip išspręsti tą problemą? Ten (Kapčiamiesčio girioje – ELTA) gamta unikali – jeigu ją sunaikinsi, jos neatkursi niekada. Čia yra didžiausias blogis, ką dabar daro valstybė mūsų“, – Eltai teigė į protestą iš Kauno atvykęs senjoras Tadas.  

„Tikslas labai aiškus. Mums nereikia, kad naikintų miškus visiškai beprasmiškai – tam, kad pasipinigautų valdžia (...). Iš viso nesąmonė yra tie poligonai, didesnės šalys mažiau turi jų mažiau negu mes pagal savo gyventojų skaičių“, – protesto metu Eltai komentavo kaunietė Audronė. 

Anot mitingo organizatorių, tikimasi, kad sprendimai dėl poligono bus priimami įvertinus galimus padarinius gamtai. 

„Kapčiamiesčio giria yra reikšminga Lietuvos gamtos ir kraštovaizdžio dalis, todėl visuomenė tikisi, kad sprendimai dėl tokių teritorijų bus priimami: įvertinus visus galimus padarinius aplinkai, užtikrinant skaidrų procesą, įtraukiant visuomenę į diskusiją, apsvarstant galimas alternatyvas“, – teigiama viešai paskelbtame renginio aprašyme. 

Kapčiamiesčio giria susideda iš 40 miškų. Jos plotas – beveik 28 tūkst. hektarų, iš kurių 52 proc. teritorijos sudaro valstybinės reikšmės miškas. 

ELTA primena, kad Seimas po pateikimo pritarė Kapčiamiesčio karinio poligono ir mokymo teritorijos įstatymo projektui. 

Juo siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos. Šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.

Maždaug du trečdaliai teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.

Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu, gyventojams taip pat bus kompensuojama neturtinė žala.

Praėjusį savaitgalį prieš miškų kirtimą būsimo poligono teritorijoje vyko protestas Vilniuje, protestuotojai pasisakė už miškų išsaugojimą ateities kartoms.

Pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje, vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.

Gabrielė Žimantaitė (ELTA)

* Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA‘os turinį be ELTA‘os raštiško sutikimo draudžiama.