Visų laikų žymiausias Lazdijų rajono tenisininkas J. Vigraitis sportinius trofėjus skaičiuoja šimtais

Neaišku, kodėl Jonas Vigraitis, rajono stalo tenisininkas, daugiau kaip 65-erius metus žaidžiantis stalo tenisą ir rajone laimintis pirmąsias vietas, 50 metų vežantis rajonui aukščiausius apdovanojimus iš Lietuvos, pasaulio lietuvių, Šiaurės šalių, Baltijos šalių ir kitų čempionatų, iki šiol dar nepaskelbtas geriausiu visų laikų rajono sportininku. Jei tokio titulo rajone dar nėra, jį reikėtų įsteigti. Vien dėl Jono, dėl įspūdingų jo pergalių, dėl atkaklumo ir dėl to, kad Lazdijų vardas stalo teniso pasaulyje taip garsiai skamba jau ne vieną dešimtmetį. 

Žaisti pradėjo nuo šešerių

Apie Jono Vigraičio pasiekimus nedaug kas žino. Tik tie, kurie seka Lazdijų sporto centro paskyrą feisbuke. Arba puslapį internete. Tik ten atsiranda žinios apie įspūdingas Jono Vigraičio pergales. Nuskamba ir vėl nutyla. 

Tačiau rajone yra žmonių, kurie dar prisimena, kad apie Jono Vigraičio pasiekimus stalo tenise rajono spauda rašė dar tuomet, kai jokio interneto ir socialinių tinklų nebuvo. Jau tuomet jis buvo garsus, nuo pat vaikystės. Jam prognozuota didelė ateitis. Bet dėl susiklosčiusių gyvenimo įvykių  aukso medalių spindesį teko pamiršti. 

Kai įsikalbame plačiau, Jonas prisimena – žaisti stalo tenisą pradėjo būdamas vos šešerių. Tuomet jo broliai Bronius ir Vincas, eidami vakarais pažaisti į mokyklą, ir jį pasiimdavo. Ten ir išmoko pradmenų. Vėliau, kai pats pradėjo lankyti mokyklą, pateko į rankas labai gerai fizinio lavinimo mokytojai Konstancijai Girškonienei. Ji ir uždegė aistra stalo tenisui, kuri štai jau daugiau nei 60 metų neblėsta. 

Jonas Vigraitis sako, kad jau dešimties metų būdamas tapo rajono čempionu savo amžiaus grupėje. O nuo šeštosios klasės – nuolatiniu rajono moksleivių varžybų čempionu. Ir juo liko visą tą laiką, kol baigė vidurinę mokyklą.

Ar galėjo taip būti, kad tokio gabaus jaunuolio, turinčio išskirtinių talentų, niekas nepastebėjo, nesiūlė jam mokytis, važiuoti į specialiąsias sporto mokyklas? Jonas sako – taip, buvo siūlymų važiuoti į Panevėžio sporto mokyklą. Bet tais metais mirė tėvas. Vienas brolis buvo pašauktas tarnauti į armiją, kitas įstojo į tuometinę Žemės ūkio akademiją. Taigi, jam, jauniausiam, teko likti prie namų, nes mama tuo metu jau turėjo didelių sveikatos problemų. 

Visi darbo metai – Lazdijų autotransporto įmonėje

Likęs dirbti gimtajame krašte, pasirinko vieną tuomet didžiausių ir jam patraukliausią – Lazdijų autotransporto įmonę. Buvo didelė laimė, kai jam, tokiam jaunam, buvo patikėta vežioti įmonės vadovus tuomet pačiu prabangiausiu automobiliu „Volga“. Vėliau buvo pašauktas tarnauti į armiją. O sugrįžus teko taksi vairuotojo darbas. Penkerius metus Jonas Vigraitis vežiodavo rajono gyventojus taksi automobiliu. Vėliau jam buvo pasiūlyta vairuoti priemiestinių maršrutų autobusą. Vėliau išsipildė visų autotransporto įmonės darbuotojų svajonė – jam buvo patikėta vairuoti prabangiausią tais laikais autobusą „Tourist“, vežioti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu Lazdijai–Gardinas–Palanga. Į tokią kelionę išvykus, namuose tekdavo nebūti ne vieną dieną... 

Tuometiniais mastais lyginant, buvo geras atlyginimas ir patogus darbo grafikas. Daugeliui tai, ko gero, būtų susukę galvą, nubraukę bet kokias mintis apie stalo tenisą. Bet Jono Vigraičio gyvenime taip nenutiko. Jis ir toliau aktyviai treniravosi, žaidė, pagal galimybes važiuodavo į varžybas.  

Prisimena – tuomet labai populiarios buvo rajono įmonių spartakiados. Susirinkdavo gal 8–11 rajono įmonių komandų –  statybininkai, medikai, kiti. Tuomet jau tekdavo ne tik stalo tenisą žaisti, bet ir tinklinį, krepšinį, kilnoti dvipūdę, bėgti distancijas... Jam visur sekdavosi. 

Skina pergales ir veteranų lygoje

Vėliau Jonas Vigraitis perėjo į stalo teniso veteranų lygą. Lietuvos stalo teniso veteranų lyga organizuoja įvairias varžybas, taip pat kasmetinius čempionatus, skirtus vyresnio amžiaus žaidėjams. Pagrindinis šalies veteranų čempionatas pritraukia žinomus stalo tenisininkus iš visos Lietuvos, skatina aktyvų gyvenimo būdą ir sportinį meistriškumą. Jonas Vigraitis sako, kad kasmet yra organizuojami individualūs Lietuvos veteranų čempionatai bei komandinės varžybos. Veteranų amžiaus grupės dažniausiai prasideda nuo 40 ir daugiau metų, viena nuo kitos skiriasi kas penkeri metai. 

Jonas Vigraitis pirmosios vietos laurus yra nuskynęs mišrių dvejetų čempionate Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse 2013 metais. Vienetų žaidynėse užėmė 2-ąją vietą. Apskritai Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse, kaip prisimena Jonas Vigraitis, jam sekėsi: net septynis kartus pavyko iškovoti pirmąją vietą, po penkis kartus – antrąją ir trečiąją vietas. Jo trofėjų kolekcijoje puikuojasi ne vieno Baltijos šalių čempionato ir Šiaurės šalių čempionato apdovanojimai. 

Vieną šios savaitės dienų, kai kalbėjomės su Jonu Vigraičiu, jis ruošėsi vykti į Balbieriškį. Ten kiekvieno trečiadienio vakarais vyksta treniruotės. O kiekvieną sekmadienį – Druskininkuose. Šeštadienį – varžybos Druskininkuose arba Veisiejuose. Visur stengiasi dalyvauti, antraip argi būtų tokie puikūs rezultatai. 

Nepaisant gerų norų ir entuziazmo, dar yra ir finansinė treniruočių našta. Taip pat – ir varžybų. Jonas Vigraitis sako, jog dažniausiai jam tenka susimokėti ne tik kelionės išlaidas, bet ir viešbučio sąskaitas, dalyvavimo varžybose mokestį. Tiesa, buvo laikas, kai savivaldybės vicemeru dirbo šviesios atminties Valdas Mikelionis. Jis paremdavo, skirdavo transportą nuvykti į varžybas. O štai praėjusiais metais į Baltijos šalių veteranų lygos čempionatą, kuris vyko Liepojoje, Jonas Vigraitis vyko vienas. Pats susimokėjo kelionės išlaidas, viešbutį. Ir parsivežė 3-iosios vietos apdovanojimą. 

Turi ne tik apdovanojimų, bet ir POLA kortelę

Jonas Vigraitis šiuo metu žaidžia dar ir Lazdijų sporto centro III lygoje. Sako, kad varžybose tenka kovoti ir su dar visai jaunais sportininkais. Neseniai vienose iš varžybų jam pralaimėjęs 12-metis Lietuvos jaunučių lygos 2 vietos laimėtojas paklausė, kiek metų šis dėdė žaidžia. O sužinojęs negalėjo patikėti, sakė: „Jums iš viso tiek metų dar nėra...“

Jei tektų surašyti visas varžybas, visus pasiekimus ir gautus apdovanojimu, ko gero, prireiktų ne vieno tokio laikraščio kaip „Lazdijų žvaigždė“ numerio. Jono Vigraičio prizai, iškovotos taurės, medaliai vos besutelpa namuose. Vien taurių yra apie 70, o medalių – apie 300. Jonas Vigraitis ne kartą yra tapęs rajono metų sportininku.

Įtempta darbotvarkė, nuolatinės kelionės netrukdo puikiems santykiams šeimoje. „Ištverminga Dalė“, – sako Jonas Vigraitis apie žmoną, kuri jį retkarčiais į varžybas palydi. Pernai kovo pabaigoje naujajame Lazdijų sporto centre, vos dvi savaitės po jo atidarymo, Jonas Vigraitis atšventė jubiliejinį 70-ąjį gimtadienį. Ta proga susirinko beveik 100 sporto pasaulio žmonių. Vyko ir stalo teniso, kuris yra pagrindinis Jono Vigraičio viso gyvenimo palydovas, varžybos. 

Paklaustas apie sveikatą, Jonas Vigraitis juokiasi. Taip, daug kur skauda. Buvo  rimtų susirgimų, apie tai byloja turima POLA kortelė. Būta ir operacijų. Tačiau šiuo metu ligos atsitraukusios, jis vėl gyvena įprastu ritmu, daug treniruojasi, nuolat važinėja į varžybas. 

Turi ir laisvalaikio pomėgį. Tai – žvejyba. Didieji laimikiai – 4,7 kilogramo karšis ir 7,5 kilogramo lydeka – sugauti žmonos tėviškėje, tarp Seirijų ir Leipalingio tyvuliuojančiame Krašto ežere. Žvejybos ant ledo sako nemėgstantis, žvejoja tik vasaromis. Ir tik tuomet, jei atlieka laiko nuo stalo teniso.

Danguolė Barauskienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2026-02-06)