Merė A. Miškinienė: galutiniai sprendimai dėl hipodromo pardavimo nėra priimti, realūs ir kiti jo įveiklinimo būdai

„Lazdijų žvaigždė“ šį mėnesį sumanė pasidomėti, kaip vyksta Lazdijų hipodromo pardavimo reikalai. Bendravome su trimis žmonėmis: raštu – su rajono savivaldybės mere Ausma Miškiniene ir telefonu – su Lazdijų sporto centre dirbančiu ir vaikus jojimo meno mokančiu žirginio sporto specialistu Linu Balčiūnu bei buvusiu VšĮ Respublikinės lenktyninių žirgų lygos, kuri prieš kelerius metus nuomojosi Lazdijų hipodromą, direktoriumi, garsiu žirgininku, daugelio žirginio sporto varžybų nugalėtoju Stasiu Kėriu.   

Dėžes su savo daiktais jau susikrovė

Apie tai paklaustas Linas Balčiūnas sakė, kad jo jau niekas nestebina – parduos, išnuomos ar dar kaip padarys. Jis pats pamažu priprato gyventi tarsi ant parako statinės. Visą vasarą hipodrome, pasak jo, lankėsi tai galimi pirkėjai, tai turto vertintojai. Domėjosi, klausinėjo. Buvo atvykę ir kai kurie tarybos nariai. Matėsi, kad jiems galimi pirkėjai jau aukso kalnus pažadėję, nes valdžios atstovai dėstė, kaip čia vyks europinio lygio varžybos, atsiras maniežas, o prizinis fondas sieks 100 tūkstančių eurų. L. Balčiūnui nesuprantama, iš kur tokie pinigai atsiras, jei didžiausiose varžybose Dusetose tesudaro vos 6 tūkstančius. 

Lazdijų sporto centro darbuotojai jį dar vasarą ne kartą informavo, kad šieno žirgams nepirktų, nes hipodromas bus parduodamas. Bet jis nekreipė dėmesio. Ir laimei. Nes žirgus vis tik teko šerti. Kiek laiko taip bus – nežino. 

Kalbėdamas apie save kaip apie darbuotoją ir žmogų, treneris kalba atvirai – visą širdį į hipodromą sudėjo. Jis prisimena, kaip ėmėsi žygių, kad Lazdijų hipodromo tribūnoms oficialiai būtų suteiktas Anglijos karalienės Elžbietos II vardas. Turėjo praeiti laiko, reikėjo įdėti darbo, įveikti  biurokratines kliūtis, kol pagaliau 2022 metais karališkosios šeimos sutikimas buvo gautas.  Lietuvos žirgininkystės pasaulyje, pasak L. Balčiūno, tai iki šiol yra įvykis. Ir kai jis dalyvauja varžybose bet kuriame Lietuvos mieste, komentatoriai visuomet pabrėžia, iš kur jis atvyko. Net jam jau baigus trasą, dar pasakoja istoriją apie tai, kaip Lazdijams pavyko gauti šį garbingą vardą... 

Nekreipdamas dėmesio į tai, kad jam nuolat primenama, jog štai jau greitai hipodromas bus parduotas, jis vis dar treniruoja vaikus, vyksta su jais į varžybas. Ir veža apdovanojimus. Štai ir šį rudenį su trimis žirgais lankėsi Joniškyje ir parvežė Lazdijų sporto centrui tris medalius. 

Tačiau skaudžiausia, pasak Lino, yra tai, kad pastaraisiais metais, kai savivaldybė užsiima hipodromo pardavimu, ji neskiria lėšų vykti į varžybas. Ir į Joniškį, į kurį reikia važiuoti per visą Lietuvą, jis su vaikais ir žirgais keliavo savo lėšomis: savas kuras, inventorius, savas automobilis. „Tai išeina, kad aš dabar kaip koks kenkėjas. Hipodromas parduodamas, o aš medalius vežu, – kalbėjo L. Balčiūnas. – Lazdijų sporto centras sportininkus veža ir į Mažeikius, ir į Palangą. O štai žirgininkams pinigų nėra. Atseit reikia prieš metus tokias išvykas derinti. O prieš metus dar nebūna aišku – pavyks tose varžybose dalyvauti ar ne. Mat žirgai prieš varžybas turi pereiti kvalifikaciją.“  

Jis sakė, kad Lazdijų žemaitukai dvejus metus iš eilės pagal reitingus buvo geriausi Lietuvoje. Ne didžiųjų Žemaitijos ūkių, kurie gauna valstybės paramą ir specialiai užsiima jų veisimu ir auginimu, o būtent Lazdijų. 

L. Balčiūnas prisiminė laikus, kai su ūkininkais surėmę pečius organizuodavo varžybas, turėjo rėmėjų. Ir tradicijos jau buvo. Esant tinkamam orui, Vasario 16-ąją būdavo organizuojamos varžybos. Jis yra įsitikinęs, jog nebuvo galima nuleisti rankų. Reikėjo ieškoti galimybių, finansavimo, tinkamai įrengti žirgų bėgimo taką, kuris jau nuo pat pradžių buvo blogas, per minkšta danga. Ir viskas būtų stoję į vietas, nes dešimtmečius garsėjome kaip žirginio sporto kraštas. Linas sako turintis visų kaimo turizmo sodybų savininkų telefonų numerius – ne tik žirgininkams, bet ir iš toliau atvykusiems žiūrovams reikėdavo apsistoti. 

Kalbėdamas apie save, ji sako – neprapuls. „Turiu patirtį, pasiekimų, darbo rasiu. Su Lazdijų kraštu ryšys taip pat nenutrūks, nes čia turiu įsigijęs sodybą. Gaila, kad savivaldybė mus pasodino į pardavimo burbulą, į nežinią, kaip elgtis. Kai darbą pradėjau, tai maniau, kad ateinu visam gyvenimui. Muziejų tribūnų pastate įsteigiau, savo asmeninius daiktus į jį sunešiau. Dabar viskas dėžėse, neaišku, kada teks išsikraustyt“, – kalbėjo žinomas Lietuvoje žirginio sporto specialistas. 

Už tokią sumą hipodromo pirkti neketina

Pavyko pašnekinti ir buvusį Respublikinės lenktyninių žirgų lygos, kuri ne vienus metus nuomojosi Lazdijų hipodromą, direktorių Stasį Kėrį. Jis sakė, kad tuomet lygos planai dėl Lazdijų hipodromo buvo labai rimti – buvo gavę net 60 tūkst. eurų paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, ketino iš esmės perdaryti hipodromo taką. Bet... laimei, nepradėjo tų pinigų naudoti. Tai atgal grąžino. Lazdijuose pasikeitė valdžia, kuri nutarė, jog hipodromo niekam nenuomos – naudos patys. Tačiau, pasak S. Kėrio, tam reikia ne tik noro, bet ir žinių. Taip pat – ir pinigų. 

Nors dabar Respublikinei lenktyninių žirgų lygai jau vadovauja jo dukra Joana Kėrytė, S. Kėrys sakė žinantis, jog lyga domisi Lazdijų hipodromu. Tačiau už tokią sumą – 800 tūkstančių eurų – jo tikrai nepirks. Už tokius pinigus, pasak jo, galima visiškai naują pastatyti. Tame hipodrome yra geras tik tribūnų pastatas, o tai žirginiam sportui nėra aktualu. Svarbiausias yra takas. S. Kėrys sakė su hipodromo infrastruktūra susipažinęs dar tada, kai jis vos buvo pastatytas. Ir jau tuomet buvo aišku, kad žirgams bėgti jis netinkamas. 

S. Kėrio nuomone, savivaldybė neturi ieškoti pelno, jei nori, kad hipodromas veiktų ir į Lazdijų kraštą trauktų žiūrovus. Ji pati su būsimu nuomininku ar pirkėju turėti lėšomis prisidėti, kad čia vyktų veiklos. 

S. Kėrys pasakojo, jog pastaraisiais metais apvažiavo daugybę šalių, domėjosi, kaip žirginis sportas vystomas ten, kur verda aistros, yra totalizatoriai, statomos didžiulės sumos. Danija, Belgija, Čekija šiai sporto šakai vystyti skiria didžiules sumas. Vien Italijos vyriausybė pernai metais skyrė ar ne 120 milijonų eurų. Laikas ir Lietuvai sukrusti.  

Merė pripažino – hipodromo gal ir neparduos

„Lazdijų žvaigždė“ keletą klausimų apie savivaldybės šiandieninius planus dėl hipodromo uždavė ir savivaldybės merei Ausmai Miškinienei. 

– 2024 metų rugpjūčio pabaigoje Lazdijų rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą parduoti Lazdijų hipodromą su visu jame esančiu ilgalaikiu ir trumpalaikiu turtu. Norėdama pradėti pardavimo procedūras, savivaldybė turėjo kreiptis į turto vertintojus su prašymu įvertinti šį turtą. Ar tai buvo padaryta ir kada?

– Įgyvendinant Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 5TS-489, viešoji įstaiga Lazdijų sporto centras kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus. Pirmasis Lazdijų hipodromo turto vertinimas buvo atliktas 2024 m. Kilus abejonių dėl nustatytos minimo objekto vertės, Sporto centro ir savivaldybės atsakingų specialistų manymu, ji buvo per maža, todėl inicijuotas antras turto vertinimas. Jį atliko kita įmonė. Jis buvo atliktas 2025 m. 

– Kokia turto vertintojų yra nustatyta pradinė pardavimo kaina ir kada savivaldybė ketina pradėti objekto pardavimą?

– Atlikus nepriklausomą turto vertinimą, 2024 m. Lazdijų hipodromo objekto rinkos vertė buvo nustatyta 526 928 Eur, 2025 m. – 867 488 Eur. Galutinė pradinė pardavimo kaina bus nustatyta ir patvirtinta Lazdijų rajono savivaldybės tarybos, įvykdžius visas privalomas procedūras ir dar kartą gerai apsvarsčius, ar Lazdijų hipodromą iš tikrųjų palankiau parduoti, ar vis dėlto yra realūs kiti jo įveiklinimo būdai (pvz., nuomojant, investuojant savivaldybės biudžeto lėšas ir pan.). 

– Diskutuojant dėl Lazdijų hipodromo pardavimo savivaldybės taryboje, pagrindinis pardavimo argumentas buvo tas, kad Lazdijų sportui šis objektas nereikalingas ir jis neša didelius nuostolius. Kiek per metus savivaldybei kainuoja Lazdijų hipodromo išlaikymas? Kiek iš jų sudaro mokinio krepšelio lėšos?

– Niekada nebuvo teigiama, kad šis Lazdijų hipodromas Lazdijų sporto centrui ar savivaldybei yra nereikalingas. Buvo teigiama, kad šiuo metu hipodrome esanti infrastruktūra yra netinkama profesionaliai žirginio sporto veiklai vykdyti: nėra tinkamo bėgimo tako, nėra galimybių treniruotis šaltuoju metų laiku, nėra būtiną pedagoginį išsilavinimą įgijusių specialistų, galinčių vesti treniruotes Lazdijų sporto centrą lankantiems moksleiviams. 

Norint, kad Lazdijų hipodromas klestėtų, yra būtinos šešiaženklės investicijos. Šiuo metu nėra galimybių investuoti biudžeto lėšų. Prioritetas yra ugdymas, kelių remontas, apšvietimas, sveikata ir kitos paslaugos bei darbai, kurių laukia visoje savivaldybėje gyvenantys gyventojai. Jų kur kas daugiau nei žirginio sporto entuziastų. Dėl to sprendimas įvertinti galimybes pritraukti investuotojus, verslą buvo siūlomas ir taryboje priimtas.  

Lazdijų hipodromo išlaikymas per metus kainuoja apie 26 000 eurų. Iš jų: darbo užmokestis (žirgų lenktynių specialisto pareigybė) – apie 16 450 eurų ir komunalinės išlaidos – apie 9 550 eurų. 

Mokinio krepšelio lėšos nesudaro nė euro, nes jos negali būti skiriamos Lazdijų hipodrome vykdomų veiklų išlaidoms apmokėti. Pažymėtina ir tai, kad mokinio krepšelio lėšos apskritai nėra skiriamos Lazdijų sporto centrui. Jos yra ir gali būti skiriamos tik mokykloms, teikiančioms ikimokyklinį, priešmokyklinį ir bendrąjį ugdymą.

– Ar hipodromo pastatas šiuo metu yra šildomas, ar ten yra budėtojai? Ar pastatas naudojamas kokioms nors veikloms?

– Hipodromo pastatas šiuo metu šildomas tik minimaliai, tiek, kiek būtina siekiant išlaikyti nepakitusią pastato techninę būklę. Nuolatinio budėtojo pastate nėra, pastato priežiūrą vykdo Lazdijų sporto centro darbuotojai. Hipodrome sudaromos galimybės lankytojams susipažinti su žirginiu sportu, žirgais. Didžiausias lankytojų susidomėjimas fiksuojamas pavasario ir vasaros laikotarpiu.

– Kiek moksleivių šiuo metu treniruojasi Lazdijų hipodrome? Ar organizuos ir kaip jų treniruotes Lazdijų sporto centras pardavus hipodromą?

– Šiuo metu Lazdijų hipodrome mokinių treniruotės ir edukacinės veiklos nevyksta, nes nėra būtinų tam sąlygų, visų pirma – uždaro (su stogu ir sienomis tinkamo dydžio) maniežo su tinkama danga. Šiuo metu galutiniai sprendimai dėl hipodromo pardavimo nėra priimti. Kaip jau minėta, svarstomos įvairios galimybės, vertinami poreikiai, finansinės perspektyvos. Svarbu tai, kad netgi priėmus sprendimą hipodromą parduoti, viena iš sąlygų gali būti įsipareigojimas ne tik investuoti, bet ir aktyviai plėtoti žirginio sporto veiklą, įtraukti rajone gyvenančius žirginio sporto entuziastus. 

– Vis dar girdime apie Lazdijų sporto centro žirginio sporto auklėtinių pasiekimus Lietuvoje. Ar savivaldybė kaip nors skatina ir remia jų dalyvavimą varžybose?

– Savivaldybė skatina ir palaiko jaunųjų sportininkų pasiekimus. Sportininkai dalyvauja gabių ir talentingų vaikų apdovanojimų renginiuose, kurių metu mokiniai įvertinami ir apdovanojami.

Danguolė Barauskienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2026-01-30)