L. Urmanavičius: sprendimai dėl poligono paliečia ne žemėlapius – jie paliečia žmones

Linas URMANAVIČIUS, Seimo narys

Nėra žmogaus, kuris šiandien neturėtų nuomonės apie planuojamą steigti Kapčiamiesčio poligoną.

Matau, kad ši tema apauga gandais. Iki šiol labai trūksta nuoseklios ir aiškios komunikacijos. Nors vyko susitikimai su gyventojais, tačiau jie nebuvo paremti duomenimis, todėl žmonių nerimas augo, atsirado prieštaringų interpretacijų, stiprėjo susipriešinimas.

Diskusijos dėl brigados dydžio poligono atsiradimo vyksta jau ne vienerius metus.

Dar Krašto apsaugos ministre esant Dovilei Šakalienei, dalyvavau susitikime su Krašto apsaugos viceministru ir kariuomenės atstovais Druskininkų savivaldybėje, kur poligono Kapčiamiestyje įrengimą pristatė kaip vieną iš septynių galimų vietų.

Vienas pagrindinių argumentų tuomet tapo poligono plėtra į Lenkiją. Klausiau Krašto apsaugos ministerijos, ar Lenkija turi tokią pačią bendrą poligonų steigimo viziją ir gavau atsakymą:

„2025 m. birželio mėnesį tuometinė Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos (toliau – LR KAM) viceministrė susitikimo metu su Lenkijos gynybos ministerijos viceministru pristatė LR KAM sumanymą steigti iki brigados dydžio poligoną. Kaip viena iš galimų vietų buvo paminėta Pietų Lietuva. Dialogo metu buvo apsikeista svarba bei galimas bendradarbiavimas“.

Praėjusių metų pabaigoje sprendimą dėl planuojamo poligono Prezidentas su Krašto apsaugos ministerijos atstovais pristatė savivaldybių merams Prezidentūroje, tačiau aš į šį pristatymą pakviestas nebuvau.

Kai gruodžio 15 d. Valstybės gynimo taryba paviešino iniciatyvą steigti poligoną Kapčiamiestyje, didžioji dalis Lazdijų krašto žmonių gandų lygmeniu apie jį jau žinojo, visur buvo iškabinti plakatai, raginantys pasirašyti peticiją prieš.

Aš negaliu spręsti poligono poreikio – tai daro atsakingos institucijos.

Šiandien Lietuvoje jau veikia devyni kariniai poligonai, siūloma steigti dešimtąjį. Pats poligonų skaičius savaime nėra nei geras, nei blogas sprendimas, tačiau toks žingsnis privalo būti pagrįstas aiškiais duomenimis.

Iki šiol nėra viešai pateikta informacija apie planuojamas investicijų apimtis Lazdijų rajono savivaldybėje, taip pat neįvardinta konkreti nauda vietos bendruomenei. Nėra paaiškinta, kokias tiesiogines ar netiesiogines naudas gyventojai gautų už tai, kad jų gyvenamojoje teritorijoje būtų įrengtas poligonas.

Šiuo atveju klausimas nėra, ar stiprinti Lietuvos gynybą – tai būtina. Šalies saugumas yra pirmoje vietoje.

Krašto apsaugos ministerija šiuo metu rengia įstatymą, jis bus svarstomas pavasario Seimo sesijoje.

Kad ir koks būtų galutinis sprendimas, šiandien man, Lazdijų rajono savivaldybei ir Kapčiamiesčio bendruomenei svarbu pasirūpinti, kad įstatymas dėl poligono steigimo būtų aiškus ir teisingas žmonėms.

Buvau susitikęs su Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininke Raminta ir aktyvu, poligono klausimą nuolat aptariu ir gyventojų priėmime – žinau, kur žmonėms labiausiai skauda, žinau, kad dar labai daug neatsakytų klausimų, taip pat žinau, kad dalis bendruomenės palaiko poligono idėją.

Gaila, kad šia situacija ir žmonių nerimu vis dažniau bandoma pasinaudoti net neturint nieko bendro su Kapčiamiesčiu.

Galutinį susitarimą su žmonėmis privalo rasti Krašto apsaugos ministerija.

Ir kalbėti reikia ne tik apie tas 13 sodybų, kurios patenka į šaudymo zoną, ar kitas 70, kurios patenka į poligono teritoriją, bet ir apie žmones, gyvenančius 5–10 kilometrų spinduliu nuo poligono. Jų gyvenimas taip pat keisis.

Kol nėra pateikto įstatymo projekto, vertinti konkretaus sprendimo neįmanoma. Tačiau akivaizdu, kad šiuo metu žmonėms trūksta bendros, aiškios informacijos, ir būtent tai kelia didžiausią įtampą.

Tikiuosi, kad artimiausiu metu Krašto apsaugos ministerija šią informaciją mums visiems pateiks.

Saugumas ir pagarba žmogui nėra priešybės. Jas galima suderinti atvirumu.

https://www.facebook.com/profile.php?id=100080174977738