Investiciniai milijonai – be jokios kontrolės: ką atskleidė savivaldybės vykdomų projektų auditas?

Daugiau nei 50 milijonų eurų – tokią sumą, kaip teigiama, per pustrečių metų Lazdijų rajono savivaldybės administracija skyrė investiciniams projektams rajono teritorijoje vykdyti. 

Tiesa, realiai biudžete šių lėšų buvo suplanuota žymiai mažiau, tačiau savivaldybės vadovybė per daug dėl to nesijaudino ir nesismulkino – pritrūkus lėšų rajono biudžete, palanki politinė dauguma savivaldybės taryboje nesigilindama pakeldavo rankas už eilinę paskolą bankuose savivaldybės vardu.

Vykdomoji savivaldybės valdžia – savivaldybės merė Ausma Miškinienė ir savivaldybės administracijos direktorė Šarūnė Dumbliauskienė, aiškėja, savivaldybės biudžeto sąskaitą skirstė be jokios kontrolės, o kontrolieriams paprašius pateikti lėšų išleidimą pateisinančius dokumentus, aiškino, esą jie saugomi „debesyje“ ir prieinami tik ribotam skaičiui asmenų. Dalis iš jų – net ne Lazdijų rajono savivaldybės darbuotojai.

Tai paaiškėjo po metų pabaigoje atlikto savivaldybės investicinių projektų vykdymo kontrolės audito, kurį atliko Lazdijų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, vadovaujama Arūno Markūno. 

Audito išvados pateiktos savivaldybės tarybos nariams. Pastarieji sako kol kas nežinantys, ką su jomis darys.

Po audito – šokas

Kol gyventojai skaičiuoja kiekvieną eurą, Lazdijų rajono savivaldybėje dešimtys milijonų investicijų buvo valdomos beveik iš akies. 

Tai – ne opozicijos pareiškimas ir ne politinė retorika, tai – rajono savivaldybės kontrolierių išvada, juodu ant balto surašyta oficialioje audito ataskaitoje.

Prieš pat Naujuosius metus Lazdijų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pabaigė vykdytą rajono savivaldybės investicinių projektų valdymo auditą, kuriame vertinta, kaip 2023–2025 m. pirmąjį pusmetį savivaldybės administracija planavo, vykdė ir kontroliavo investicinius projektus.

Auditas apėmė laikotarpį, kai buvo rengiami, vykdomi arba baigiami projektai, kurių bendra vertė siekia dešimtis milijonų eurų.

Dabar aiškėja, kad savivaldybės vadovybės garsiai triūbijama investicinių projektų veikla tėra chaotiškai daugelį metų vykdomas rajono biudžeto lėšų švaistymas, kurio niekas nekontroliavo.

„Tiesą sakant, man šokas. Tikrai ne tokios metų pabaigos tikėjausi. Po švenčių rinksimės komitete, spręsime, ką toliau daryti“, – paklausta, kaip vertina kontrolierių atlikto audito išvadas, sakė Lazdijų rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkė Vilma Danauskienė. 

Kiek ir kokių projektų vykdyta

Audito duomenimis, per analizuojamą laikotarpį savivaldybės administracija parengė ir įgyvendino 38 investicinius projektus. Devyni iš audituotų projektų buvo užbaigti (jų bendra vertė – apie 3,47 mln. eurų), 18 projektų buvo įgyvendinami arba pradėti įgyvendinti (bendra vertė – apie 33,9 mln. eurų), o 11 projektų paraiškų pateikta finansavimui, tačiau sutartys dar nebuvo pasirašytos (apie 13 mln. eurų).

Auditoriai pabrėžia, kad tokio masto projektams būtina aiški strategija, kontrolė ir atsekamumas, tačiau būtent šiose srityse nustatyta daugiausia trūkumų.

Tačiau, kaip matyti iš audito išvadų, Lazdijų rajono savivaldybė projektus planuoja chaotiškai, neatsižvelgdama į numatytą finansavimą, nevertindama pačių projektų reikalingumo ir investicinės vertės rajono žmonėms. 

„Tai kelia rizikų, kad lėšos leidžiamos ne tvariems, darbo vietas kuriantiems, gyvenamąją aplinką gerinantiems projektams, o abejotinos reikšmės užmačioms, kurios pagal paramos programų kvietimus tiesiog pasitaikė po ranka“, – kontrolierių atlikto audito išvadas komentavo savivaldybės tarybos narė V. Danauskienė. 

Strateginiai dokumentai – be aiškių projektų

Auditoriai nustatė, kad ne visi investiciniai projektai buvo pagrįsti strateginiais dokumentais. Paprastai tariant, dalis tų projektų atsirasdavo ne todėl, kad jie aiškiai reikalingi rajonui, o todėl, kad kažkas „taip nusprendė“.

Auditas atskleidė, kad ne visi savivaldybės strateginiai dokumentai aiškiai įvardija, kokie konkretūs investiciniai projektai turi būti įgyvendinami. Kai kuriuose strateginiuose veiklos planuose projektai nurodyti, kituose apskritai neminimi.

Tai reiškia, kad dalis investicijų nebuvo tiesiogiai susietos su aiškiai suformuluotais savivaldybės tikslais, o projektų poreikis ne visada buvo pagrįstas dokumentais, kurie turėtų būti viso planavimo pagrindas.

Investicijų programoje – ne tik investiciniai  projektai

Kontrolieriai taip pat nustatė, kad savivaldybės Investicijų programoje buvo įtraukti projektai, kurie išvis nėra investiciniai: įvairūs mokymai, programos, „krepšeliai“, net abstraktūs „įgalinimai“ ir „inovatyvūs sprendimai“. 

Kaip tokių ne investicinių, tačiau jiems Š. Dumbliauskienės ir A. Miškinienės priskirtų projektų pavyzdžius Kontrolės ir audito tarnybos pareigūnai mini projektus, kurių pavadinimai tokie: „Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ir jos viešojo valdymo institucijų teikiamų paslaugų procesų tobulinimas“; „Kokybės krepšelis“; „DE-PL-LT pilietinis bendruomenių ugdymas, skirtas kovoje su krizėmis, kuriant šiuolaikinio mokymo sistemą ir keliant civilinės saugos specialistų profesinę kvalifikaciją“; „Asbesto turinčių gaminių atliekų surinkimas Lazdijų rajono savivaldybėje (III etapas)“; „Bešeimininkių padangų atliekų tvarkymas Lazdijų rajono savivaldybėje“; „Inovatyvūs sprendimai viešajame maitinime: subalansuotų priemonių taikymas ir plėtra StartKit“; „Inovatyvi žemdirbystė tvariai ateičiai ir kokybiško maisto prieinamumui“; „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“; „Europos skaitmeniniai klajokliai“; „Ugdymo priemonės mokykloms“; „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinės rizikos šeimų“; „Ateities kartų įgalinimas – dalinantis žiniomis ir įgyjant naujų patirčių“; „Sveikatos specialistų rengimas, pritraukimas Lazdijų rajono savivaldybėje“. 

Visa tai buvo pateikiama kaip investicijos į rajono plėtrą ir gerovę, nors nei pagal įstatymus, nei net pagal elementarią logiką tokios nėra. Taip pat abejotina ir kai kurių iš šių projektų nauda rajono žmonėms.

Tai svarbu todėl, kad investicijų programos lėšos skirtos ilgalaikiam materialiam ar nematerialiam turtui kurti arba atnaujinti. Kai į ją įtraukiami kitos prigimties projektai, iškreipiamas biudžeto planavimas ir tampa sunku įvertinti, kam iš tiesų naudojami investicijoms skirti pinigai.

Nustatyta atvejų, kai Š. Dumbliauskienės įsakymu tvirtintuose metiniuose savivaldybės administracijos veiklos planuose net nebūdavo įtraukti projektai, nors jie būdavo vykdomi ir finansuojami mokesčių mokėtojų lėšomis.

„Iš išvadų toks vaizdas, kad iš tų vadinamų investicinių projektų naudos rajonui ir gyventojams būdavo mažai arba ir iš viso nebuvo. Tačiau, kiek prisimenu iš kai kurių paraiškų finansinių duomenų, nemaža tiesioginė finansinė nauda buvo tiems, kas administravo šiuos projektus, t. y. projektų vadovams, finansininkams, projektams paslaugas teikusiems asmenims. Jie šalia savo tiesioginio atlyginimo savivaldybės administracijoje puikiai prisidurdavo nemažas sumas ir už projektus, nors būtent projektų rengimas ir įgyvendinimas buvo įrašyta jų, kaip savivaldybės darbuotojų, pareiginėse darbo instrukcijose ir jie jau gaudavo tiesioginį atlygį už tai“, – sakė V. Danauskienė. 

Projektų priežiūros grupė neveikė

Vienas labiausiai šokiruojančių audito radinių – projektų priežiūros grupė, kuri realiai neveikė. Rezultatas? Niekas realiai neprižiūrėjo, kaip leidžiami milijonai savivaldybės biudžeto eurų.

Pagal savivaldybės nustatytą tvarką, investicinių projektų priežiūrą turi vykdyti speciali projektų priežiūros grupė. Tačiau audito metu nustatyta, kad dalis šios grupės narių audituojamu laikotarpiu jau nedirbo savivaldybėje. 

Tai reiškia, kad dėl to grupė negalėjo realiai vykdyti jai pavestų funkcijų – stebėti projektų eigą, vertinti rizikas, teikti sprendimus. Faktiškai tai reiškia, kad projektų priežiūros mechanizmas egzistavo tik dokumentuose.

Projektai vykdyti be tarybos pritarimo

Pagal nustatytą tvarką kiekvienam investiciniam projektui būtinas savivaldybės tarybos pritarimas. Tačiau auditas nustatė atvejų, kai investiciniai projektai merės A. Miškinienės vadovaujamoje Lazdijų rajono savivaldybėje buvo pradėti arba net įgyvendinti be savivaldybės tarybos pritarimo, nors tai privaloma pagal galiojančią tvarką.

Investiciniam projektui „Lazdijų sporto centro bazės atnaujinimas Veisiejuose“, kuris įgyvendintas  2022-01-01–2023-09-01 laikotarpiu, bendra projekto vertė 167,20 tūkst. Eur, savivaldybės tarybos pritarimas nebuvo gautas. 

Investicinio projekto „Lazdijų rajono savivaldybės administracinio pastato Vilniaus g. 1, Lazdijai, atnaujinimas“, kurio bendra vertė – 2,31 mln. Eur, finansavimui gauti paraiška Nr. MF-AM-SPF02-0028 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikta 2025-02-26, Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimo II projekto finansavimo sutartis Nr. 15-202 pasirašyta 2025-07-10, o savivaldybės tarybos pritarimas gautas tik 2025-11-21. 

Tokie atvejai rodo, kad taryba ne visada turėjo galimybę iš anksto įvertinti projektų reikalingumą, kainą ir finansinę riziką.

Sprendimai – be projekto kainos

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad daugelyje savivaldybės tarybai teiktų sprendimų net nebuvo nurodytos projektų vertės ir jų finansavimo šaltiniai. 

Iš 38 audituotų projektų net 20 buvo patvirtinti be šios esminės informacijos. Tai reiškia, kad sprendimai buvo priimami neturint viso vaizdo apie finansinius įsipareigojimus savivaldybei.

Ką tai reiškia Lazdijų rajono gyventojams? Neaišku, kiek kainuos projektas. Neaišku, iš kur bus paimti pinigai. Neįmanoma įvertinti, ar tai prioritetas, ar tiesiog rajono biudžeto pinigų švaistymas.

Auditoriai atvirai įvardija: tai kelia finansines, teisines, skaidrumo ir net korupcijos rizikas.

Nėra projektų valdymo planų

Nors savivaldybė 2023–2025 m. pirmąjį pusmetį vykdė net 38 investicinius projektus, kontrolieriams audito metu nebuvo pateiktas nė vienas oficialiai patvirtintas projektų valdymo planas. 

Vietoje to savivaldybė nurodė, kad dalis dokumentų saugoma neformaliose elektroninėse laikmenose – „debesyje“, tačiau ir ten visi jie buvo neregistruoti, nekontroliuojami ir neprieinami visuomenei.

Paprasčiau tariant: milijonai buvo valdomi be aiškių taisyklių, terminų ir atsakomybės. Auditoriai pažymi, kad be projektų valdymo planų neįmanoma tinkamai valdyti rizikų, laiku identifikuoti problemų, užtikrinti skaidrumo ir atsakomybės.

Nesusisteminta informacija apie projektus

Audito metu taip pat nustatyta, kad savivaldybė neturėjo vieningos, susistemintos informacijos apie visus įgyvendinamus ir įgyvendintus projektus. Dėl to sudėtinga nustatyti tikslius projektų terminus ir biudžetus, kyla informacijos neatitikimų rizika, sunku užtikrinti tinkamą projektų eigos ir rezultatų viešinimą gyventojams.

Vienu atveju auditoriai net negalėjo tiksliai nustatyti, koks projektas faktiškai buvo įgyvendintas, nes skirtinguose dokumentuose jis vadintas skirtingais pavadinimais: ar „Ilgalaikės priežiūros dienos centrų įrengimas, mobilių komandų aprūpinimas įranga ir transporto priemonėmis“, ar „Ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikiančios mobilios komandos aprūpinimas įranga ir transporto priemone Lazdijų rajono savivaldybėje“. 

Savivaldybės dokumentuose ši informacija atrodė taip: 

savivaldybės taryba 2024 m. sausio 31 d. sprendimu pritarė savivaldybės administracijos kartu su partneriu UAB Lazdijų sveikatos centru teikiamam projektui „Ilgalaikės priežiūros dienos centrų įrengimas, mobilių komandų aprūpinimas įranga ir transporto priemonėmis“, 

savivaldybės administracija 2025 m. kovo 25 d. su UAB Lazdijų sveikatos centru, kuriam vadovauja savivaldybės tarybos narės Jurgitos Kurauskienės motina Virginija Venckuvienė, pasirašė Partnerystės sutartį Nr. 15-69 ,,Dėl projekto „Ilgalaikės priežiūros dienos centrų įrengimas, mobilių komandų aprūpinimas įranga ir transporto priemonėmis“ įgyvendinimo“. 

VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai 2024-03-25 pateiktame projekto įgyvendinimo plane ir su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra 2024-07-01 pasirašytoje projekto Nr. 09-010-P-0053 sutartyje Nr. 15-186 projekto pavadinimas nurodytas „Ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikiančios mobilios komandos aprūpinimas įranga ir transporto priemone Lazdijų rajono savivaldybėje“,  tačiau internetiniame puslapyje https://www.esinvesticijos.lt/sutartys/ilgalaikes-prieziuros-dienos-cent..., viešinamoje informacijoje, projekto kodas 09-010-P-0053, projekto pavadinimas „Ilgalaikės priežiūros dienos centrų įrengimas, mobilių komandų aprūpinimas įranga ir transporto priemonėmis“.

Kas už tai atsakingas?

Auditoriai savo išvadose taip pat pabrėžia, kad projektų valdymui neigiamą įtaką darė nuolatinė darbuotojų kaita savivaldybės administracijoje, neužimtos pareigybės Investicijų ir projektų valdymo skyriuje, nepakankamas dokumentų perdavimas keičiantis darbuotojams.

Tai lėmė vėlavimus, papildomas rizikas ir apsunkino projektų kontrolę.

Audito ataskaita aiškiai rodo, kad atsakomybė tenka vykdomajai Lazdijų rajono savivaldybės valdžiai, kuri turėjo pareigą planuoti, rengė, įgyvendino, administravo ir privalėjo kontroliuoti investicines biudžeto lėšas: pirmiausia – merei, savivaldybės administracijos vadovybei, Investicijų ir projektų valdymo skyriui, tiems specialistams, kurie rengė sprendimus ir juos teikė tarybai be esminės informacijos.

„Jei klausiate vienu žodžiu apie tas audito išvadas, tai aš jums atsakau – siaubas. Tai nėra techninės klaidos. Tai – sisteminis aplaidumas, trunkantis ne vienus metus. Ir aš esu dėkinga savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos pareigūnams Arūnui Markūnui, Inai Lasevičienei bei Ingai Patašienei už atliktą darbą ir situacijos apnuoginimą. Mes, kaip savivaldybės taryba, turėsim spręsti, ką darom. Kitu atveju bijau, kad sprendimą priims jau kitos šalies institucijos“, – teigė savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkė V. Danauskienė.

Rimas Daugėla, „Lazdijų žvaigždė“ (2026-01-02)