Poligonas Kapčiamiestyje: nacionalinis saugumas ar nauja tremties forma?

„Jeigu pats lietuvis sugalvojo iškirsti gražiausius Lietuvos miškus, sunaikinti retus gyvūnus ir iškraustyti žmones, kurie čia gyvena karta iš kartos, ar dar yra ko bijoti išorės priešų?“, – klausia Lazdijų raj. gyventoja J. Medonė, reaguodama į šiandieninės valdžios užmojį miškingose Dzūkijos žemėse – Kapčiamiestyje – statyti karo pratybų poligoną.

Gyventojai nesutinka

O kad tai nutiktų, dalis Kapčiamiesčio apylinkių gyventojų turėtų valstybės valdoms perleisti gyvenamąsias vietas ir žemes. Lazdijų rajono gyventojai nesutinka palikti savo gimtųjų žemių, kuriose karta iš kartos gyveno ir jų protėviai. Ar gali dabartinė Lietuvos valdžia prievarta iškeldinti gyventojus iš teisiškai jiems priklausančių namų ir jų žemių? 

Tai būtų pirmasis toks atvejis nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai taikos metu būtų svarstomas civilių gyventojų iškeldinimas dėl karinių pratybų poligono. Vien teorinė tikimybė statyti karinių pratybų poligoną, darant gyventojams spaudimą išsikelti iš jų gimtųjų žemių, kelia didelį susirūpinimą demokratinėje valstybėje.

Precedento neturintis atvejis

Šiandieninė Vyriausybė, spausdama gyventojus atsisakyti savo nuosavybės, gali remtis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymu. Su nesutinkančiaisiais perleisti žemių procesas persikeltų į teismą. Tik po teisminių nutarčių gali būti vykdomas iškeldinimas ir žemių nusavinimas.

Bet ką tai reikštų iš moralinės pusės? Mūsų giminaičių atmintyje vis dar gyva tremties patirtis. Nors istorinė situacija nėra tapati sovietinėms tremtims, pati iškeldinimo mintis lietuviams sukelia istorines asociacijas, kurios iki šiol nėra išgijusios. Šiandieninės valdžios ketinimą statyti poligoną Lazdijų rajone, spaudžiant gyventojus perleisti savo nuosavybes, kai kurie tautiečiai prilygina tremčiai. Tarp gyventojų kalbama, kad tai daro „sava ranka“, supraskim – tautiečiai lietuviai, šiuo metu esantys valdžioje.

Kas panašaus žinoma pasaulyje?

Salisbury Plain (Didžioji Britanija, XX a. pr.)

Prieš Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus Britanijos vyriausybė nusavino kaimus ir žemdirbių žemes, kad sukurtų karinį poligoną. Kaimai (pvz., Imber) buvo visiškai ištuštinti. Gyventojams buvo sakyta, kad iškeldinimas laikinas, bet dauguma niekada negrįžo. Ilgalaikės pasekmės – kartų trauma („mes buvome paaukoti valstybei“). Iki šiol gyvi teisiniai ir moraliniai ginčai.

JAV poligonai (XX a.)

Poligonai įkurti retai apgyvendintose vietose, bet kai kur buvo priverstinių perkėlimų.

Vėliau pripažinta, kad kompensacijos nekompensavo kultūrinio ir psichologinio praradimo.

Grafenwöhr / Hohenfels (Vokietija, XX a.)

Nacių laikotarpiu ir vėliau JAV reikmėms iškeldinti ištisi kaimai. Po karo teritorijos nebuvo grąžintos civiliams. Regionuose iki šiol juntamas nepasitikėjimas centrine valdžia.

Kaip tai skamba Lietuvos (Lazdijų r.) atvejo kontekste?

•  Lietuvoje, skirtingai nei minėtuose atvejuose, nėra karo režimo.
•  Teisiškai procesas vykdomas demokratinėje valstybėje.
•  Vietos bendruomenės jaučia, kad sprendimas priimamas be realaus sutikimo.
•  Kol kas kalbama apie ribotą skaičių gyventojų, ne masinį iškeldinimą. Tačiau istorinė patirtis rodo: psichologinės ir socialinės pasekmės gali būti panašios, net jei mastas mažesnis.

Kokios pasekmės liktų Lietuvai?

•  Istoriniuose precedentuose nepasitikėjimas valstybe išlieka dešimtmečius. Tai silpnina valstybės atsparumą ilgalaikėje perspektyvoje.
•  Bendruomenės neatsikuria.
•  Tremties/iškeldinimo trauma perduodama kartoms.

Ar siūlo valgyti užterštas uogas ir grybus?

Kalbėdami apie planuojamą karinį poligoną Lazdijų rajone turėtume nepamiršti ir oro taršos klausimų, bei ką tai reikštų žmonėms, gyvenantiems šiose apylinkėse. VGT siūlyme steigti Kapčiamiesčio poligoną teigiama, kad gyventojai, nesant pratyboms, galės poligono teritorijoje grybauti, uogauti. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad brigados dydžio karinių poligonų veikla yra reikšmingas kietųjų dalelių, azoto oksidų ir dyzelinių suodžių šaltinis. 

Tai tos pačios medžiagos, kurios mediciniškai siejamos su astma, širdies ligomis, kvėpavimo takų sutrikimais ir padidėjusia onkologinių ligų rizika. 

Kol kas nėra viešai pateiktų nepriklausomų oro taršos modeliavimų, kurie įrodytų, kad tokia veikla neturės neigiamo poveikio aplinkinėms gyvenvietėms. Tai reiškia, kad vietos bendruomenė prašoma pasitikėti sprendimu, kurio galimos pasekmės jų sveikatai iki galo nėra viešai įvertintos.

Iki šiol – viena švariausių vietų Lietuvoje

Dar vienas svarbus aspektas – kaupiamasis poveikis. Miškai šios taršos nesunaikina – jie ją kaupia. Sunkieji metalai ir suodžiai nusėda samanose, grybuose, uogose, dirvožemyje. Taigi kalbame apie orą, kuriuo kvėpuos vaikai, senjorai ir visi šio krašto gyventojai.

Lazdijų rajonas iki šiol yra viena švariausių teritorijų Lietuvoje – čia nėra pramonės, intensyvaus transporto, daug žmonių sąmoningai renkasi gyventi dėl švaraus oro ir gamtos. 

Valstybė negali stiprinti saugumo, tyliai pablogindama savo piliečių sveikatą.

Jurgitos Valentaitės pranešimas spaudai

Iliustracija iš www.facebook.com/Kapciamiestis.