V. Aleksandravičiūtės pasirodymas taip sužavėjo Lietuvą, kad net M. Mikutavičius nesikuklino: „Štai, matote, mes visi iš Lazdijų tokie“

Lengvas skrydis ore, subtilus pasirodymas, kurio metu lyg peilio ašmenimis vaikščiotų – taip plastiškai sudėtingus gimnastikos ir netgi akrobatikos elementus ant vertikalios ašies, derindama su muzika, išlaikytai, lengvai ir jautriai atliko Vaida Aleksandravičiūtė. Atrodytų, jokių pastangų tam nė nereikia, taip paprastai profesionalė viską padarė. Pasirodymo metu miško fėja plastiškai sklendė miško fone: virš auksinių miško karūnų, vakaro saulės gaisuose, nepaisant to, kad kiekvienas elementas, triukas reikalavo nepaprastos ir toli gražu ne per vienus metus įgytos ištvermės bei fizinės jėgos.

„Lietuvos talentų“ nugalėtoją V. Aleksandravičiūtę kalbinome dar prieš TV3 šou superfinalą - po pusfinalio, kuriame ji taip pat nugalėjo visus konkurentus.

Užaugo Vaida gražioje vietoje, Kalniškės miško apsuptyje, prie Rolių, Gudeliškės kaime. Paklausta, ar tik ne tokia aplinka, noras pasikarstyti po medžius paskatino susidomėti šiuo sportu, sako, kad būtent taip ir buvo: „100 procentų, kad tai pagelbėjo atrasti tokį sportą. Mes su sese kaip kokios beždžionėlės karstydavomės medžiais.“

Dar viena iš priežasčių, kodėl, tikina, susižavėjo šiuo sportu – jis labai funkcionalus. Tai, ką išmoksti, laisvai gali pritaikyti gatvėje, žaidimų aikštelėje ar miške.

Projekte – ne pirmą kartą

Pasirodymas atliktas užtikrintai, tačiau pati Vaida teigia – baimės buvo: „Esu žmogus, tad einant į sceną jauduliukas yra. Be jo ir adrenalino žmonės, ko gero, neina į sceną, kuri tuo ir traukia. Per didelio drebėjimo iš baimės, aišku, nebuvo, tik sveikas jaudulys, kuris padeda dar geriau pasirodyti.“

Tai – ne pirmi metai, kai V. Aleksandravičiūtė pasirodo šio projekto scenoje. Tiesa, prieš trejus metus dalyvavo jos sesuo Eglina, kuri pateko į superfinalą, o Vaida kartu su ja pasirodė finaliniame pasirodyme.

Nori, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie šį sportą

 „Tai, ką matėte sekmadienį, galima pavadinti pole art. Kai pasirodymas labiau artistiškas, kai įkūnijamas kažkoks personažas. O paprastai mūsų sporto šaka vadinama pole sportu“, – paaiškina.

Savo pasirodymu mergina sužavėjo televizijos projekto „Lietuvos talentai“ teisėjus, sutraukė begalę gerbėjų ir paprastų žmonių, kurie pirmąkart pamatė, kad pasirodymas ant ašies gali būti kažkas nepaprasto. Žiūrovai plojo atsistoję įvertindami Vaidos neabejotiną talentą.

Komisijos narys Marijonas Mikutavičius šįkart pats pripažino: „Štai, matote, mes visi iš Lazdijų tokie.“

„Jam, matyt, patiko tai, ką aš parodžiau, ir nebuvo gėda pasakyti, kad mes – iš Lazdijų, kad esu jo kraštietė“, – svarsto Vaida.

Paklausta, ar jauna mergina, kilusi iš Lazdijų rajono kaimo, tikėjosi tokios sėkmės, sako, kad ne, gal tik kažkur širdies gilumoje kirbėjo – galbūt pasiseks: „Bet kad taip pirmu numeriu į superfinalą, tai tikrai nesitikėjau.“

 „Sumaniau dalyvauti šiame projekte vedama noro, kad kuo daugiau žmonių pamatytų šį sportą, kuo daugiau apie jį sužinotų. Prieš metus Lietuvoje buvo įkurta Oro ir pole sporto federacija, kuri prisijungė prie tarptautinės federacijos. Tačiau pas mus šis sportas nėra toks populiarus, tad labai norisi, kad išpopuliarėtų“, – sako šios sporto šakos profesionalė.

Ne per vieną dieną

Kaip ant ašies lengvai sukasi Vaida – pasiekiama, bet ne taip paprastai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Visa tai ne per vieną dieną“, – nuoširdžiai prisipažįsta Vaida. Prireikė septynerių metų intensyvių kasdienių treniruočių.

Sako, viskas, ką išvydo žiūrovai – jos sumanymas. „Aišku, vyresnioji sesė Eglina buvo šalia. Tad išgirdau ir jos nuomonę. Tai svarbu, mat ji daug išmano apie šitą sportą. Kai pats žinai ir dar pasako kitas žmogus, labiau supyksti ant savęs ir pataisai net mažiausius netikslumus“, – aiškina Vaida.

Aleksandravičių šeimoje – trys mergaitės ir visos trys sesės kultivuoja šią sporto šaką. „Jauniausia sesė Karolina prisijungė prie mūsų šiek tiek vėliau, tačiau jau nemažai pažengusi. Talentinga, gabi mergaitė ir jau veda pradedantiems treniruotes“, – sako Vaida.

Visuomenės sveikatos specialistė panirusi į sportą

Sportininkė baigė Motiejaus Gustaičio gimnaziją, o kadangi visada buvo sportiška, lanksti, judri, tad ir specialybę rinkosi pagal savo būdą: „Įstojau į Lietuvos sporto universitetą. Man dar patiko ir biologija, ir medicina, tad pasirinkau dvigubą specialybę, įgijau dvigubą bakalaurą. Esu visuomenės sveikatos specialistė ir trenerė.“

Dabar dirba trenere, treniruoja vaikus Kaune ir Panevėžyje. Laikinojoje sostinėje kartu su sese Eglina įkūrusi „Vipera Academy“.

„Su Eglina kartu šitą sportą atradome dar paauglystėje. Kai gyvenome kaime, vis žiūrėdavome vaizdo įrašus internete, kažką bandydavome pakartoti. Netgi pasvajodavau apie pasirodymus cirko arenoje, apie gimnastiką, bet mūsų miestelyje nebuvo tokių galimybių“, – pasakoja ji. Buvusi savamokslė, bandė pati tai, ką pamatydavo. „Išvykusi studijuoti Eglina pirmoji pradėjo sportuoti, o kai atvykau į Kauną, ir aš prisijungiau“, – apie savo kelią į aukštumas kalba V. Aleksandravičiūtė.

Dabar tai – Vaidos pagrindinė veikla. „Aš – trenerė. Dvi dienas treniruotes vedu Panevėžyje. Kitomis dienomis skiriu laiką savo sportinei formai palaikyti, pati treniruojuosi. Be to, reikia atlikti ir visus administracinius darbus, tą aš taip pat darau“, – aiškina mergina.

Treniruojasi kasdien – kiek trunka treniruotės, priklauso nuo savijautos ir pačios treniruotės sunkumo. Paprastai treniruojasi dvi valandas, kartais tris. Sako, norint užsiimti šituo sportu neturi reikšmės nei ūgis, nei svoris, nei amžius: „Pas mus sportuoja įvairaus amžiaus žmonės, nuo trejų su puse metukų iki 55 metų. Visokio sudėjimo: ir liesi, ir stambesni. Šiame sporte viskas įmanoma.“

Esą vaikai ateina į jų akademiją noriai – Vaida pasidžiaugia, kad sporto šaka po trupučiuką skinasi sau kelią, populiarėja, ypač tarp vaikų, jaunimo: „Vaikai iš prigimties judrūs, lankstūs, nori lipti, karstytis, o tėveliai gal ir nelabai leidžia po medžius, tad pas mus jie tai gali daryti: laipioti į stulpą, virvėmis. Aišku, laikantis visų saugumo reikalavimų: visko mokomasi nuosekliai, o ir saugai, ir prilaikai.“

Pati Vaida, pradėjusi nuo varžybų mėgėjų kategorijoje, dabar jau profesionalė, dalyvauja varžybose ir Lietuvoje, ir užsienyje.

 „Balandžio mėnesį dalyvavau varžybose Lenkijoje, kur buvo tikrai daug pajėgių sportininkų. Varžiausi profesionalų kategorijoje ir laimėjau antrąją vietą. Tai didelis pasiekimas man, mat pasiekiau tai savo jėgomis, daug dirbdama savarankiškai. Širdyje jaučiau begalinį džiaugsmą. To siekiau nuo pat pradžių. Visada norėjau ne tik varžytis su profesionalais, bet ir užimti prizines vietas. Tuo šios varžybos buvo labai įsimintinos. Pasiekiau tai pati, mažos šalies atstovė, kur šis sportas nėra taip išvystytas kaip kitur, tai man daug reiškia. Varžybos buvo labai sėkmingos: pirmąją vietą laimėjome duete kartu su kolege. Tai itin vaisingos varžybos. Su taurėmis grįžome, labai laimingos“, – džiaugiasi ji.

Superfinalo pasirodymą dėlioja mintyse – bus kitoks

Dabar dar kelias dienas leis savo mintims paklajoti, o paskui jau – prie darbų: „Kol kas finalo pasirodymas – mintyse.“

Išduoda paslaptį, jog pasirodymas žada būti kitoks, nei matėme. Prisipažįsta, nieko neplanavo, nenorėjo užbėgti įvykiams už akių ir tik dabar, sužinojusi rezultatą, jau mąsto toliau, į priekį. „Dabar jau atsivėrė man čiakros, tad mintyse dėlioju būsimą pasirodymą, – kalba ji. – Tikiuosi dar geresnio pasirodymo, tikiuosi palaikymo. Esu labai dėkinga visiems, palaikiusiesiems nuo pat atrankų iki dabar.“  

Ne tik sportuoja

V. Aleksandravičiūtė turi dar vieną talentą – dainuoja. Tai – jos mėgstama veikla nuo vaikystės. „Dainuoti mokausi individualiai pas profesionalę mokytoją iš Muzikinio teatro. Kartą net esu dainavusi prieš pasirodymą – padainavau, o paskui atlikau programą ant ašies“, – pasakoja.

Ar sieja ateitį su dainavimu, nė pati Vaida nežino, laikas parodys, bet dainuoti jai labai patinka, kol kas tai – mėgstamas užsiėmimas, kuriam ji skiria dėmesio, kiek tik leidžia pole sportas.

Apie svajones, siekius, tikslus, planus... „Svajonės nebūtų svajonėmis, jei pasakyčiau. Didžiausias siekis – kartu su kolegomis įtvirtinti šį sportą, kad taptų pakankamai žinomas. Artimiausias tikslas – „Lietuvos talentų“ finalas“, – paprastai paaiškina. O artimiausias planas – savaitgalį važiuoti į kaimą. Juk tėveliai Gerimantas ir Laimutė Aleksandravičiai dukros sėkmę stebėjo televizoriaus ekrane, pasveikino telefonu, dar kartą sveikins jau gyvai.

Dineta Babarskienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2022-05-13)

TV3 ir asmeninio archyvo nuotr.