60-metį atšventęs buvęs meras Artūras Margelis: dabar atėjo metas ir svarbiam apsisprendimui

Artūras Margelis, buvęs rajono savivaldybės meras, o šiuo metu – rajono savivaldybės tarybos narys ir opozicijos lyderis, spalio 14 dieną šventė savo jubiliejinį šešiasdešimtąjį gimtadienį. 

Jei kas iš rajono gyventojų ar giminių to ir nebeprisiminė – priminė socialiniai tinklai, nuo pat ryto lūžę nuo gausių sveikinimų, linkėjimų ir padėkos žodžių. Jautrų tekstą feisbuke ta proga paskelbė bendraminčiai  – Krikščionių sąjunga, akcentavusi, jog Artūro Margelio vardas neatsiejamas nuo Lazdijų rajono istorijos, nuo idėjų, kurios tapo darbais, iki projektų, kurie pakeitė mūsų kraštą. Per daugelį metų, pasak bendrapartiečių, jis paliko gilius pėdsakus sutvarkytuose miesteliuose, stipriose bendruomenėse ir žmonių širdyse. Be to, visada liko  nuoširdus, paprastas – tas, kuris moka išklausyti, suprasti ir padėti. Tarė ačiū už viską, ką buvęs meras nuveikė mūsų kraštui – už laiką, atsidavimą ir tikėjimą žmogumi. Linkėjo sveikatos, stiprybės ir ramybės širdyje. 

Dieną po iškilmių „Lazdijų žvaigždė“ bendravo su jubiliatu telefonu. Dar kartą pasveikinome, pasiteiravome apie šventę, pakalbėjome ir apie politiką – darbą taryboje, ateitį, planus. 

Sveikintojų – daugiau kaip tūkstantis, visiems dar nepadėkota

Ar jau spėjo perskaityti visus sveikinimus? Artūras Margelis sako – tikrai ne. Nes sveikinimų vien feisbuke buvo tiek daug ir įvairiose vietose: jo asmeninėje paskyroje, komentaruose po kitų sveikinimais, mesendžeryje. Kai kam padėkojo, tačiau daugumai dar neužteko laiko. Smagu, kad sveikino buvę bendradarbiai iš savivaldybės administracijos, su kuriais sieja daugybė kartu nugyventų metų, ir dabartinės opozicijos žmonės, kurie supranta, kad politika yra trumpalaikis dalykas, o žmogiškieji ryšiai gyvenant tame pačiame krašte – daug svarbiau. 

Vakarop į jo šeimos namus Vartų kaime sugužėjo patys artimiausi – vaikai ir broliai su šeimomis, bendraminčiai politikoje, kurie per ilgus savivaldybės taryboje metus niekuomet nenuvylė. Artūras Margelis sakė, jog didelio baliaus nebuvo, tiesiog pasisėdėjimas, pabendravimas ta proga. „Dabar mažesni baliai negu jaunystėje, einu link ramybės“, – juokavo jis. 

Tačiau sakė, jog šia proga sau su šeima pasidovanojo ypatingą dovaną. Dar šią savaitę išvyks visi – su žmona Lina, vaikais ir anūkais – trims dienoms į Varšuvą. Keliaus traukiniu iš Mockavos. Apartamentai Varšuvoje jau užsakyti. Kelionėje praleistos valandos bus puiki proga pabendrauti, pasisemti įspūdžių. Aplankys koncertus, parodas, žymias istorines vietas, apžiūrės įspūdingus Lenkijos sostinės statinius. Dabar, kai pagrindiniai žemės darbai ūkyje užbaigti, galima sau leisti ir pakeliauti... 

Trisdešimt metų politikoje – prisiminti yra ką

Kalbėjome ir apie politiką – kaip be jos. Šiemet jau trisdešimt metų, kai Artūras Margelis dirba rajono taryboje. Šešiolika metų per keturias kadencijas buvo rajono meras, vieną kadenciją – vicemeras. Trys dešimtmečiai – beveik visas darbingas žmogaus gyvenimas. 

Sako niekuomet nesigailėjęs, jog pasuko šiuo keliu. O dirbti gimtojo krašto žmonėms buvo ne tik prasminga, bet ir smagu, nes didžioji dauguma jų buvo pažįstami, galėdavo drąsiai su jais kalbėtis. Išklausyti ne tik patarimus, bet kartais – ir pastabas. 

Jis laimingas, kad savo darbe turėjo patikimą komandą. Tai žmonės, kurie negailėdavo savo laiko, jei prireikdavo – dirbdavo ir po darbo valandų. Jei būdavo reikalas, diskutuodavo kabinete visi iki vėlumos, kol rasdavo patį išmintingiausią, daugumos argumentais paremtą sprendimą. 

Ar pats tiesioginiuose mero rinkimuose dar kartą bandys laimę, sako neapsisprendęs. Šeima turi vieną nuomonę, partijos kolegos – kitą. Tačiau sprendimą turi priimti pats. Sau buvo pažadėjęs – po šio jubiliejaus tars galutinį žodį.  

Tačiau į savivaldos rinkimus 2027 metų pavasarį kartu su savo komanda eis. Prisipažįsta – buvo kvietimų jungtis prie kitų partijų ir pasiūlymų grįžti ten, kur labiausiai jam sekėsi, kur turėjo subūręs didžiausią bendraminčių būrį – pas konservatorius. Kur pasuks, šiandien dar negalintis atsakyti. 

Pastaruosius mėnesius spaudoje retai skaitėme jo nuomonę. Sako neteikęs didelės reikšmės viešumui. Svarbiau buvo laiku nudirbti žemės ūkio darbus, kurių, turint tokį nemažą ūkį, tikrai buvo. Tiki – žmonės jo nepamiršo. Tą rodo ir gausūs sveikinimai, kurie į socialinius tinklus krinta dar ir po gimtadienio.

Arogancija ir užrakintos savivaldybės durys

Kokia didžiausia dabartinės valdžios yda? Atsako nedvejodamas – arogancija ir pasipūtimas, peržengiantis visas ribas. Arogancija, ypač politikoje, pasak jo, niekuomet prie gero nepriveda. Ir negali ilgai tęstis. Sako, kad pats niekuomet nebuvo „sužvaigždėjęs“, noriai ir visuomet bendravo su bet kokiais žmonėmis. Jo kabineto durys visuomet būdavo atvertos visiems, savivaldybės koridoriuose žmonės eilėse sėdėdavo, laukdavo. Nebuvo nustatyta jokių priėmimo valandų, jei tik nebūdavo išvykęs. Stengėsi būti žmonių tarnas, o ne vadas. 

Artūro Margelio nuomone, dabartinis valdžios užsidarymas, durų į savivaldybę užrakinimas nuo norinčiųjų užeiti pasikalbėti – didžiausia dabartinės valdžios klaida. Sako, kad po pandemijos užeinančiųjų ir taip liko mažai, todėl nesuprantantis, nuo ko reikia slėptis, užsirakinti. Jo nuomone, už uždarų durų, neišgirdus daugumos, priimami sprendimai dažniausiai būna klaidingi. Tą rodo ir pasaulio istorija – ne vienas faktas tai liudija. Todėl, jei taip nutiktų, kad jam tektų sugrįžti į mero kėdę, tos užtvaros kaipmat būtų pašalintos. 

Svarbiausias gyvenimo įvykis – Nepriklausomybės atkūrimas 

Paklaustas, kokius įvykius per 60 savo nugyventų metų šiandien išskirtų kaip svarbiausius, vardija net negalvodamas. Svarbiausias – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas, kurio procesuose ir jam teko aktyviai dalyvauti. Su Sąjūdžiu jis atėjo į politiką. Ir nuo to laiko – vis dar ten, nes gerai supranta, kaip ji veikia. Ir žino, ko labiausiai reikia Lazdijų kraštui. 

Asmeniniame gyvenime tai buvo šeimos sukūrimas. Nors jam tebuvo 21-eri, tačiau tuomet buvo madinga anksti kurti šeimas. Tuokdavosi ir aštuoniolikmečiai, ir devyniolikmečiai. Viskas atėjo savo laiku – nei per anksti, nei per vėlai.  

Jam smagu, kad rajone liko gyventi ir dirbti vaikai. Kaip ir jis pats kadaise su savo tėvu, taip ir jie kartu dirba tą pačią žemę, semiasi išminties ir patirties, mato tame prasmę, moka džiaugtis rezultatais ir nenuleidžia rankų, jei nepasiseka. 

Pakalbame apie ūkį, užbaigtus darbus, derlių. Artūrui Margeliui žemė buvo svarbi visą gyvenimą. Džiaugiasi, kad gerai užderėjo kviečiai, kuriuos sėjo 100 hektarų plote. Po 7–8 tonas šiemet kūlė. Neblogas buvo ir rapsų, kuriems šeimos ūkyje paskirta 60 hektarų, derlius. Šiuose laukuose jis ūkininkauja kartu su sūnumi Domantu. Bulvės, dėl kurių Margelių ūkis yra plačiai žinomas – dukros Rūtos ir jos vyro Dariaus rūpestis. Jas kasti taip pat padėjo, derlius jų šiemet – tik vidutinis. 

Toks lengvas ir paprastas buvo šis jubiliejinis pokalbis. Be skambių frazių ir pažadų. Kas žino, gal netrukus kalbėsimės jau kita, daug oficialesne tema, nes savivaldos rinkimų laikrodis vis sparčiau tiksi.

Danguolė Barauskienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2025-10-17)