A. Mikelionis: hamletiškas klausimas „Būti ar nebūti?“ iškilo A. Margelio politinei jėgai

Paskutinis Lazdijų rajono savivaldybės tarybos posėdis buvo tikrai karštas perkeltine šio žodžio prasme. Valdantieji kalėsi su opozicija tikrai nuoširdžiai ir negailėdami oponentų, ir kiekvienas pažiūrėjęs šio posėdžio transliaciją internete galėjo ar vis dar gali susidaryti savo asmeninę nuomonę. Lazdijų valdžios atstovai jau verkia spaudoje kruvinomis ašaromis pabrėždami, kaip juos nepelnytai skriaudžia opozicija. Nors patys labai dažnai muša ir patys rėkia. Tad šiuo atveju liejamos krokodilo ašaros ir eilinį kartą klaidinami rinkėjai. 

Reikia pripažinti, kad pagaliau atsitiko tai, kas anksčiau ar vėliau turėjo nutikti: balsuojant posėdyje, Ausma su savo partijos nariais ir keliais klapčiukais neturėjo daugumos. Tiesiog balsai pasiskirstė po lygiai: dešimt prieš dešimt. O ką tai reiškia? Valdžiai tai labai blogas balansas, nes tokiu būdu negalima priimti savo sprendimų. Bet demokratijai tai tikrai nėra blogas dalykas, nes demokratija pagrįsta daugumos nuomone. Tad valdžia, norėdama turėti daugumą, privalės atsižvelgti į kitų tarybos narių nuomonę ir žvejoti auksinius balsus. 

Prieš paskutinius Lazdijų rajono mero ir savivaldos rinkimus 2023 metais teko girdėti įvairių paprastų žmonių nuomonių. Kadangi nesidomiu kitų žmonių gyvenimais ir neužsiimu pletkais, gandais, pramanais ir kitais tamsiems provincialams būdingais dalykais, tai daugelį žmonių pažįstu tik iš matymo, bet nežinau nei jų vardų, nei pavardžių, nei žinau, ką jie veikia gyvenime. Jie mane užkalbina važiuojant autobusu, laukiant eilėje parduotuvėse ir kitose paprastose gyvenimiškose situacijose. Pagyrimų ir prastų nuomonių išgirstu apie merę Ausmą. Prieš pat merų rinkimus 2023 metais kai kas sakė, kad nėra iš ko rinktis. Ausma mat jauna, o štai A. Margelis jau senas. Na, poniai merei kitąmet sukaks 40 metų, o opozicijos lyderiui A. Margeliui šiemet spalio vidury sukaks 60 metų. Žinoma, 60 tai ne 40, bet politikoje šešiasdešimt metų tikrai ne senatvė, o kitą kartą gal net geriau nei 40 metų, nes gyvenimiškos ir politinės patirties žymiai daugiau. Na, pagaliau, kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama.  

Iki 2027 metų merų ir savivaldos rinkimų liko ir daug, ir mažai, nes net nepastebėsime, kaip šis laikas prabėgs. Jau dabar pats laikas Lazdijų politinėms jėgoms pradėti ieškoti įvairių alternatyvų. A. Margelis yra opozicijos lyderis ir vadovauja šešių (įskaitant ir jį) asmenų Krikščionių sąjungos opozicinei politinei jėgai. Bet būtent šiai vietinei politinei jėgai būtina jau dabar  gerai pagalvoti apie politinę ateitį. Pirmiausia reikia kuo skubiau išstoti iš Krikščionių sąjungos, kuri neseniai susijungė su Lietuvos šeimų sąjūdžiu. Pastarąją politinę jėgą sudaro marginalai, keisti tipai ir dar velniai žino kas. Užtenka paminėti vien J. Dagį, prisiekusį bastūną po įvairias politines partijas ir jėgas, ar buvusį humoristą A. Orlauską, kuris kalba tokius briedus, kad net nejauku ir niūru darosi. Tad geriausia išeitis Lazdijų krikščionių sąjungai – kuo greičiau iš jos nieko nelaukiant ir pasipusčius padus bėgti. Geriausia išeitis įkurti komitetą ir ne taip jau svarbu, kaip jis vadinsis: „Pagaliau laisvi Lazdijai“, „Mes prie Lazdijos užaugę“, „Citius, altius, fortus“ ar „Veni, vidi, vici.“ Svarbu, kad būtų atsikratyta priklausomybės nuo dabartinio Krikščionių sąjungos pavadinimo, tada Lazdijų opozicijos šešetukas nebūtų su ja tapatinamas. 

Yra dar radikalesnių ir įdomesnių variantų. Kodėl dabartiniam Lazdijų krikščionių sąjungos skyriui  pabėgus iš jos nesijungti prie Lazdijų konservatorių skyriaus ir netapti šios tradicinės stiprios ir galingos politinės jėgos nariais? Arba susijungti su Lazdijų liberalų sąjūdžio skyriumi? Gal pačiam ponui A. Margeliui ir jo vadovaujamos politinės jėgos nariams laikas pamiršti praeitį, jos nuoskaudas ar įvairius nutikimus politinėje smėlio dėžėje? Pagaliau politika yra kompromisų menas, kai, norėdamas kažką svaraus ar bent kiek naudingesnio laimėti ateityje, turi nemažai paaukoti dabar ar artimiausiu metu. 

Stebint paskutinį Lazdijų rajono savivaldybės tarybos posėdį galėjo susidaryti nevienareikšmiškas įspūdis. Opozicijos lyderis gerb. A. Margelis karštai ir įnirtingai gindamas savo nuomonę taip įsikarščiavo, kad pradėjo kalbėti pakeltu tonu. Kai kuriems eiliniams žmonėms, stebėjusiems tarybos posėdį, tai nepatiko. Ir būtent jie atkreipė dėmesį ne į tai, ką ponas Artūras nori pasakyti, o kokiu tonu tai daro. 

Merė Ausma posėdyje irgi nesublizgėjo: akivaizdžiai karščiavosi, sunkiai tramdėsi, pyko, kai valdžiai nepavyko įgyvendinti savo sprendimų ir politinė šachmatų partija Lazdijų rajono savivaldybės posėdyje baigėsi lygiosiomis. Bet jau ne pirmą kartą Lazdijų rajono tarybos posėdyje ponia Ausma, klastingai ir gudriai manipuliuodama, stengiasi išprovokuoti opozicijos lyderį A. Margelį karščiuotis ir  nesivaldyti, ir, reikia pripažinti, jai tai neprastai sekasi. 

Po minėto tarybos posėdžio jaunasis tarybos pozicijos narys M. Valukonis irgi gana sėkmingai stengėsi manipuliuoti visuomenės nuomone įkeldamas į feisbuką labai trumpą posėdžio transliacijos iškarpą. Pastaroji buvo išimta iš konteksto, o joje opozicijos lyderis A. Margelis kalba pakeltu tonu. Protingas žmogus žiūrėtų visą transliaciją ir didelė tikimybė, kad viską suprastų pats. O pažiūrėję tik trumputį epizodą daug kas puolė piktintis. 

Kitas itin svarbus klausimas šiai opozicinei politinei jėgai yra surasti tinkamą ir realų kandidatą į Lazdijų rajono merus. A. Margelis yra net keturias kadencijas buvęs Lazdijų rajono savivaldybės meru. Panašu, kad geriausias šio politiko laikas jau praėjo ir vargu ar jam apsimoka vėl kandidatuoti į merus. Žinoma, jis gali dirbti Lazdijų rajono savivaldybės nariu dar ilgai. Bet būti kandidatu į merus 2027 metų merų rinkimuose šiam politikui neverta, nes yra nemenka tikimybė, kad ponas Artūras nesulauks didelio balsų skaičiaus. Tad jo vadovaujamai politinei jėgai reikia kuo skubiau ieškoti kito kandidato į merus: gal jauno žmogaus, gal net ne iš jų artimos aplinkos, o gal naujo, mažai žinomo žmogaus iš šalies. O gal netgi pasinaudoti 2019 metų žaliųjų valstiečių sėkmingu politiniu triuku, kai Vilniuje, vienoje iš ministerijų, pavyko rasti ponią Ausmą ir įkalbinti ar įtikinti ją kandidatuoti Lazdijų rajono mero rinkimuose. 

Taip pat dabartinė Krikščionių sąjunga galėtų paremti Lazdijų konservatorių ar liberalų siūlomus kandidatus į merus. 

Apskritai, jeigu visos Lazdijų rajono politinės jėgos nori turėti kitą merą, o ne ponią Ausmą, joms reikėtų susivienyti ir iškelti vieną stiprų kandidatą. Bet jeigu kandidatų į merus bus bent keli, 2027 metais merei A. Miškinienei laimėti mero rinkimus bus ne sunki, o gal net lengva užduotis.

Algimantas Mikelionis, rašytojas, „Lazdijų žvaigždė“ (2025-09-12)