R. Sadauskas-Kvietkevičius: socialdemokratams tikrai blogai, jeigu premjerui teisinti prikėlė R. Apanavičių

Vos pusmetį dirbanti Gintauto Palucko Vyriausybė taip įstrigo skandaluose, kad gramzdina žemyn ne tik paties premjero, bet ir jį į šias pareigas delegavusios Lietuvos socialdemokratų partijos reitingus. Jau po pirmojo „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimo LSDP galėjo patraukti savo pirmininką iš Vyriausybės vadovo pareigų ir laukti FNTT, STT bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rezultatų. Bet pasirinko kitą kelią – bandyti išsikapstyti arba skęsti drauge. Nors jau tada buvo aišku, kad G. Palucko abejotino švarumo verslų paslapčių viešinimas tik prasideda ir skandalas plis tarsi miško gaisras per sausrą.

Pažįstu ne vieną padorų žmogų, tapusį LSDP nariu dėl savo kairiųjų pažiūrų, šeimos tradicijų ar jaunatviško maksimalizmo spręsti visas pasaulio problemas. Dauguma jų dabar tyli nudelbę akis, o kai kuriuos netgi pastebėjau mitinge „Sureikšminkim“ plojančius kalbėtojams, reikalavusiems iš premjero aiškių atsakymų į žurnalistų viešai paskelbtus klausimus. Visi supranta, kad skandalas pasibaigs nepalankiomis G. Paluckui institucijų išvadomis, o gal ir įtarimų pareiškimu, jei tik Seimas sutiks naikinti jo neliečiamybę. Todėl gindami ir teisindami savo partijos pirmininką stengiasi neprišnekėti to, ko paskui tektų gėdintis.

Būtent todėl ginti premjero garbę buvo reanimuota tikra sovietinė iškasena – buvęs Lietuvos komunistų partijos Lazdijų rajono komiteto antrasis ir pirmasis sekretorius Romas Apanavičius. Diedukui greitai sukaks 80, kažkur kandidatuoti jau vėlu, tad net ir tuomet, kai G. Paluckas trauksis iš pareigų pabrukęs uodegą arba bus išvestas su antrankiais, visi nusišnekėjimai ilgame interviu („Lazdijų žvaigždė“, Nr. 29 (1489), Danguolė Barauskienė, „Buvęs meras R. Apanavičius – apie tai, kas kursto valstybėje skandalus, tarp žmonių – neapykantą bei patyčias, apie čekiukus: „Dėl merų turiu savo nuomonę“) bus nurašyti jo amžiui. Bet kadangi toks kūrinys atsidūrė nepartiniame laikraštyje, nepaženklintas kaip LSDP politinė reklama, skaityti ir vertinti jį reikia nedarant išlygų interviuojamo asmens amžiui.

Tokius D. Barauskienės klausimus, kaip „...dėl ko klykauja konservatoriai?“, palikime jos sąžinei. Bet labiausiai man, kaip žurnalistų bendruomenės nariui, užkliuvo seno komunisto kliedesiai apie Lietuvos žiniasklaidą. „Mano manymu, Lietuvoje visose valdymo struktūrose, taip pat žiniasklaidoje, daug konservatorių įdarbintų žmonių, kurie dabar, keldami triukšmą, taip atidirbinėja savo globėjams.“ Ne, gerbiamasis, čia ne manymas – čia teiginys, kurį reikia pagrįsti faktais arba prisipažinti kliedint. „Daug“ – tai turėtų būti daugiau nei du. Tai prašom ir pasakyti, kuriuos žurnalistus nepriklausomoje, seniai jokių partijų nefinansuojamoje žiniasklaidoje įdarbino TS-LKD? Gal tais laikais, kai R. Apanavičius dirbo Alytaus ir Lazdijų rajonuose, jis ir galėjo įsakyti partijos „organo“ redaktoriui. Bet XXI a. pasaulis taip neveikia.

R. Apanavičiaus teiginys „Triukšmo iniciatorius kažkas finansuoja, kažkas nurodinėja, kur ieškoti kompromato“ galėtų virsti civiliniu ieškiniu. Nes svaidantis tokiais kaltinimais reikėtų turėti įrodymus – mažų mažiausiai banko išrašus, rodančius, kaip Laurynas Kasčiūnas pervedė pinigus Šarūnui Černiauskui ir Andriui Tapinui. Arba užčiaupti srėbtuvę.

Skaitytojams, kuriems dėl garbingo amžiaus ar praleistų pamokų gimnazijoje sunku suprasti, kaip šiais laikais veikia internetinė žiniasklaida, paaiškinsiu paprastai: tyrimus finansuojame mes visi, juos žiūrintys „YouTube“ platformoje. Kiek daugiau prisideda „Sienos“ prenumeratoriai, už nedidelį mėnesio mokestį gaunantys galimybę pamatyti žurnalistų kūrinius anksčiau.

Panašiais kaltinimais R. Apanavičius svaidosi ir mitingo „Sureikšminkim“ organizatorių kryptimi: „Kažkokia niekam iki šiol nežinoma politinė organizacija ir niekam negirdėtas jos lyderis. O kas stovi už jo?“

Mitingą organizavo jauni aktyvūs visuomenininkai Mantas Meškerys ir Robertas Koroliovas. Pirmąjį pažįstu nuo vaikystės, o su jo tėvu, žinomu Druskininkų muzikantu, buvome artimiausi kaimynai – gretimas duris tamsioje laiptinėje yra supainiojęs ne vienas mano ar jo svečias. Manto muzikinė karjera nuvedė gerokai toliau, o Lazdijų publika jį matė koncertuojantį Pasienio fiestoje su grupe „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“. Rudenį jis jau organizavo protesto akcijas prie Seimo prieš teisiamo už antisemitinius pasisakymus Remigijaus Žemaitaičio partijos „Nemuno aušra“ įtraukimą į valdančiąją koaliciją. Pinigų scenai pastatyti ir įgarsinti organizatoriai surinko sukūrę „Facebook“ įvykį ir nurodę sąskaitą – tūkstančiai neabejingų žmonių kaipmat sumetė po kelis eurus.

1988–1990 m. R. Apanavičiaus bendražygiams Komunistų partijoje taip pat buvo sunku patikėti, kad į didžiuosius Sąjūdžio mitingus žmonės rinkosi ne kažkieno paliepimu, ne iš baimės ir ne už pinigus. O juk tada kliedėjote daugmaž tą patį. Tik niekas jūsų nesiklausė – buvote nušluoti į istorijos paraštes galinga tautos valia. Kuo ilgiau dangstysite savo melu susikompromitavusį premjerą, tuo didesnė tikimybė, kad ir dabar prisišauksite tą patį. Nes visi jo darbeliai atrodo labai jau panašiai į korumpuotų Komunistų partijos veikėjų aferas „Perestroikos“ pradžioje. Gaila, kad dabar jau kitai lietuvių kartai teks užbaigti mano kartos nebaigtą desovietizaciją ir su šaknimis rauti tą pačią gerai pažįstamą korupciją, teisinamą paskutinių Komunistų partijos mumijų.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius, „Lazdijų žvaigždė“ (2025-07-25)