Gydytoja Aldona Šerėnienė: „Dažniausiai mobingą medicinos darbuotojai patiria iš valstybinių ligonių kasų“

Per susitikimą su medikais.

Ligoninė jaunų medikų dėmesio nesulaukia
Penktadienį Seimo narė Paulė Kuzmickienė kartu su rajono vicemeru Audriumi Klėjumi ir merės patarėja Sonata Dumbliauskiene ligoninėje diskutavo su medikais bei buvo susitikę su asociacijos „Onkologinė savigalba Lazdijuose” nariais.
Atvykusi į Lazdijų ligoninę Seimo narė teigė, kad dalyvauja projekte „Girdime Lietuvą”, nes nori sužinoti kuo daugiau žmonių nuomonių, klausimų, ko trūksta jiems, kas neramina, skaudina. Paprašiusi medikų atvirai dėstyti savo mintis apie darbą medicinos įstaigoje, sunkumus ir  problemas, P. Kuzmickienė pirmiausia užsiminė apie mobingą (patyčias darbe), kuris skaudžiai paliečia ir jaunus medicinos specialistus. Jau buvo atvejų šalyje, kai neatlaikydami įtampos darbe jauni specialistai pasitraukė iš gyvenimo.  
Lazdijų ligoninės direktorius Vitas Šimkonis teigė, kad ligoninėje profilaktiškai jau lankėsi psichologė, kalbėjosi su medikais, domėjosi atmosfera medikų kolektyve.
„Mūsų kolektyvas draugiškas, medikai vieni kitus gerai pažįsta, nes dirba kartu jau daug metų, su malonumu į savo gretas priimame jaunus specialistus. Drąsiai galiu pasakyti – pas mus nėra tokių psichologinių problemų, kurios tarp medikų pasitaiko didesnėse medicinos įstaigose”, – užtikrino direktorius.
Lazdijų ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėja Aldona Šerėnienė teigė, kad skaudžiausia, jog niekas iš jaunų medikų, ką tik baigusių aukštąsias mokyklas, nenori ateiti dirbti į Lazdijų ligoninę.
„Vasarą čia darbavosi keletas rezidentų, jie atlikinėjo praktiką. Kai jų paklausiau, ar norėtų baigę mokslus atvažiuoti dirbti į Lazdijus, kur tikrai turime darbui geras sąlygas, atsakė, jog jie mato savo ateitį tik užsienyje. Net Lietuvoje nesiruošia likti, tai ką jau kalbėti apie Lazdijus. Mūsų ligoninėje psichologinis klimatas tikrai yra geras, o mobingą mes patiriame iš ligonių kasų, kurios nuolat kelia vis griežtesnius reikalavimus,  tikrina, reikalauja pildyti  daugybę lentelių, ataskaitų. Pabandyk neužpildyti – sustabdys arba išvis  neskirs finansavimo už pacientams suteiktas gydymo paslaugas. Dėl tokio biurokratizmo ir nusidriekia pacientų  eilės pas medikus”, – teigė žinoma Lazdijuose medikė.
Rajono vicemeras A. Klėjus sakė, kad praeitą vasarą čia rezidavo ir jo sūnus. „Jo atsiliepimai apie mūsų ligoninę yra kuo geriausi, jis džiaugėsi įgavęs praktinės patirties”,  – sakė vicemeras.
Popierizmas atima daug laiko
Tuo tarpu gydytoja Živilė Vasiljevienė pritarė A. Šerėnienės nuomonei teigdama, kad popierizmas, visokių blankų pildymas labai daug laiko atima iš medikų ir dėl to nukenčia pacientai.
„Kad nustatyti  vienokią ar kitokią ligą, ligonių kasos reikalauja atlikti kuo daugiau tyrimų. Mes gi matome, kad nebūtina tai daryti, jie nereikalingi, taip tik eikvojamas laikas ir pinigai, tačiau vis tiek reikalauja. Jie pritaiko vienokius algoritmus, mes kitokius ir tampa neaišku, kas teisus. Įdomu dar vienas dalykas – kas man gali atsakyti, kodėl didelėse klinikose apendicito operacija kainuoja dvigubai brangiau negu rajoninėse arba regioninėse  ligoninėse. Nėra aiškumo dėl apmokėjimo, gydymo įkainiai taikomi skirtingai”, – sakė medikė.
Gydytojas anesteziologas Mindaugas Galiauskas teigė, kad klinikų gydytojai dažnai iš aukšto bendrauja su rajoninių ligoninių medikais, ypač tuomet, kai ligoniui reikia rimtesnės pagalbos.
„Neperspektyvus ligonis – taip ne kartą įvertino Kauno medikai, nenorėdami guldyti mūsų ligonio pas save, tarsi duodami suprasti, kad jį vežtume į Vilniaus klinikas. Tuomet tenka ieškoti asmeninių ryšių, kad tas sunkesnis  ligonis visgi būtų priimtas gydytis ir jam būtų suteikta pagalba”, –  sakė V. Šimkonis.
Didelis rūpestis – stringanti „E. sveikata“
Tiek ligoninės direktorius, tiek kiti medikai Seimo narei kėlė klausimą dėl elektroninės medicinos sistemos E. sveikata netobulumo, nes ji nuolat stringa.  „Už 100 milijonų eurų įdiegta sistema turėjo palengvinti medikams darbą, padaryti jį paprastesnį, klientams sudaryti sąlygas greičiau patekti pas norimą gydytoją, tačiau ji veikia  neefektyviai – nuolat buksuoja,  lūžinėja ir mes patys turime už šios sistemos priežiūrą per mėnesį sumokėti tūkstantį eurų. Kodėl mums buvo užkrauta tokia našta, o tas, kas įvedė tokią netobulą sistemą, tokį broką padarė,  nusiplovė rankas?“ – retoriškai klausė ligoninės direktorius.
Jis teigė, kad dabar tą „E. sveikata“ sistemą administruoja  tokia įmonė „Vorutis”. „Kai šios įmonės atstovai atvyko pas mus, aš iš karto jų paklausiau, kodėl pasirinko tokį įdomų įmonės pavadinimą, ar ne nuo žodžio „vogti“, nes tikrai ta sistema padaryta taip netobulai, sudėta milijonai lėšų, kad peršasi negera nuojauta”, – tvirtino V. Šimkonis.
Seimo narė nepažadėjo greitų sprendimų
Gydytoja Ž. Vasiljevienė diskusijoje palietė kitą aspektą. „Ligoninė šiuo metu teikia  ne tik pacientų gydymo paslaugas, bet dar užsiima ir  socialinėmis paslaugomis, nes yra tokių ligonių, kurie pagiję neturi, kur prisiglausti, neturi namų, todėl laikinai pagyvena ligoninėje. Mes norėjome įkurti dalinai tam skirtą geriatrijos skyrių. Buvo paruoštos tam patalpos, numatyta, kas jame dirbs ir taip toliau, tačiau finansavimo iš ligonių kasų negavome. Tikslai gražūs ir geri, bet atsimušėme į kažkokias biurokratines kliūtis”,  – sakė medikė.
Lazdijų ligoninės direktorius V. Šimkonis, kalbėdamas apie ligoninės perspektyvas,  sakė, kad būtina ieškoti galimybių, kaip užsiimti medicininiu turizmu – pritraukti gydytis pacientus iš Lenkijos, nes yra patogi geografinė padėtis. Direktorius Seimo narės prašė padėti šiuos klausimus išspręsti tarptautiniu lygiu, nes reikalingos ne tik sutartys tarp  Balstogės, Punsko  ir Lazdijų ligoninių, bet reikia išspręsti ir Lietuvos ir Lenkijos  pacientų gydymo išlaidų apmokėjimo klausimą, kuris yra labai opus.
Seimo narė P. Kuzmickienė, išklausiusi problemas, su kuriomis susiduria Lazdijų medikai,  nepažadėjo jų greitai išspręsti, bet teigė, kad  įsigilins ir ieškos galimybių, kaip nors šiek tiek palengvinti  medikų dalią.   
 Seimo narė, tą pačią dieną susitikusi su Lazdijų onkologinių ligonių organizacijos nariais, išklausė jų pasiūlymus, kaip galima būtų palengvinti sunkių ligų akivaizdoje atsidūrusių žmonių gyvenimą.  
Kęstas Sukackas, “Lazdijų reklama”

 

 

Autorius: 
„Lazdijų žvaigždės“ inf.

Komentarai

Teko gydytis vidaus ligų skyriuje, kol Šerėnienei kyšio nedariau, tai gydymo ir nebuvo. Gali gulėti ir laukti kol dievulis išgydys. Kai gavo kyšį, tai iškart kitaip. Nenorėjau duoti, bet sveikata svarbiau. Apmaudu.

Bručas tu esi, eik n....Ačiū daktare Jums už laiku suteikta pagalba.

Pritariu ! Šerėnienė tik ir vaikšto atkišus kišenę...

Tikra tiesa, ir man buvo panašus atvejis. Manau, kad dauguma ligonių tą patyrė. O dar sako, kad kalti patys ligoniai, duodantys kyšius. Išeitis viena - vyt lauk tokius daktarus.

Kol valstybinės gydymo įstaigos bus aplipę privačiais "prielipais"-tol ir bus tokia betvarkė.Argi pamiršot kaip buvo prieš 30 metų su koperatyvais? Vienas kitą pagiriam,šiek tiek dirbinėjam (labiau išsidirbinėjam),vaginėjam...važinėjam... Negi neužtenka švietimo ir mokslo degradacijos? Tai dar ir su sveikatos apsauga-problemos.Beje,dvasininkija irgi neatsilieka...Ką jau kalbėti apie teisėsaugą.Va taip ir gyvenam.Keičiam partijas ir judėjimus visokius ,kaip pirštines ir vargo nematom.Ar ne? Ar jūs žinot mūsų šaly bent vieną partiją?Aš ,bent nežinau.Mano supratimu ,tai yra tokios gaujos,šutvės,chebros,kurioms rūpi ,tik jų narių,bet ne šalies piliečių nauda ir gerovė.

100000000% procentu sutinku partijos pasdare uzdaros sutves kur paprastas zmogus nereikalingas.... kuriom tik ju gaujos noriam viskas turi buti pateikta idarbinta.... ir t.t paskutinis pavyzdys kad po 30 metu drauguij prireike atese UK... o kiek ponios vaziavo zadejo kad tik patektu prie eu ....... parlanento lovio... galima 100 pavyzdziu pateik....