Kalbėdamas apie NT mokestį, finansų ministras R. Šadžius paminėjo Lazdijus

Vyriausybei siūlant keisti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad priėmus pokyčius mokesčio nemokėtų iki 200 tūkst. namų ūkių.

„Lengvatą, kurią siūloma įvesti – nerinkti mokesčio iš tų asmenų, kuriems tas apskaičiuotas mokestis būtų 5 eurai per metus arba mažiau. Mūsų vertinimais, tokių namų ūkių būtų iki 200 tūkst., iš kurių mes neimtume jokių mokesčių, nes jų mokestis paprasčiausiai būtų per mažas“, – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete pirmadienį kalbėjo finansų ministras.

Ministerija neapmokestinamas „grindis“ nustatė atsižvelgdama į NT verčių medianas savivaldybėse – R. Šadžiaus teigimu, daugelyje jų pirmas gyventojų būstas yra pigesnis nei nustatyta žemiausia apmokestinimo vertė.

Ministro teigimu, net savivaldybėse, kuriose NT mediana yra kur kas didesnė, pavyzdžiui, Neringoje, Vilniuje ar Birštone, mokestis nebūtų itin didelis.

„Net jeigu visur (visose savivaldybėse – ELTA) 10 tūkst. eurų grindis pritaikytume, (…) vidutinis mokestis iš mokančiųjų asmenų, mūsų paskaičiavimais, už pirmą būstą būtų 32 eurai per metus. Tai netgi tiems, kuriems jis būtų suskaičiuotas „prasčiausiomis“ sąlygomis, pritaikant minimalią valstybės garantiją, tas mokestis tikrai nebūtų didelis“, – kalbėjo R. Šadžius.

Anot ministro, Pasvalyje ir Rokiškyje ši mediana siekia apie 7,8 tūkst. eurų, Pagėgiuose – virš 8 tūkst. eurų, Panevėžio rajone – 8 tūkst., Kupiškyje – kiek mažiau šios vertės, Lazdijų rajone – 8,6 tūkst., o pigiausias NT yra Ignalinos rajone – jo mediana siekia apie 6 tūkst. eurų.

„Manome, kad 10 tūkst. minimali riba tose ir mažiausią turto vertę turinčiose savivaldybėse efektyviai apsaugotų labai daug šeimų nuo papildomos mokestinės naštos, kadangi neina šneka apie visuotinį “, – tikino R. Šadžius.

„Manau, savivaldybės ras balansą, apmokestindamos tą būstą, kuris yra prabangus, kuris yra didelis ir paliks ramybėje tuos žmones, kurių būstas yra ne tokios didelės vertės“, – pridūrė jis.

Po pateikimo Seimas pritarė, kad pagrindinį asmens būstą galima būtų apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų „grindų“, šią vertę viršijanti suma būtų apmokestinama tarifais intervale nuo 0,1 proc. iki 1 proc. 

Finansų ministerija taip pat siūlo, kad antram, trečiam ir visiems likusiems gyventojų nekomerciniams NT objektams būtų taikomos „grindys“, siekiančios 50 tūkst. eurų vienam asmeniui.

50-200 tūkst. eurų vertės turtui mokesčio tarifas siektų 0,1 proc., 200-400 tūkst. eurų vertės – 0,2 proc., 400-600 tūkst. eurų – 0,5 proc., brangesniam nei 600 tūkst. eurų – 1 proc.

Šis apmokestinimas visam nepagrindiniam gyventojų būstui būtų taikomas iki 2030 m., pajamos skiriamos Gynybos fondui, o pajamos iš pirmojo būsto apmokestinimo – į savivaldybių biudžetus.

Naujas NT mokestis – Vyriausybės mokesčių pertvarkos paketo dalis, į Seimo posėdžių salę svarstymui projektai grįš birželio pradžioje.

Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų. 

Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – gynybai kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų. 

Ūla Klimaševska (ELTA)

^{* Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.}