Kavinės savininkė ne vienus metus dovanoja po pietų atlikusį maistą

Nedaug kas žino apie moterį verslininkę, kuri maitina vargstančius žmones už dyką ir tai daro jau ne vienus metus.

Kavinės „Pas Mantą“ šeimininkė Marytė Vekterienė, paklausta, kaip jai kilo idėja po pietų likusį neparduotą maistą išdalinti nepasiturintiems, stokojantiems geresnio kąsnio, prisipažįsta tą daranti pasitarusi su savo vyru: „Artūras Vekteris pakišo man šitą idėją. Mes abu pasitarėme ir nusprendėme, kad reikia duoti.“

„Maitinu jau seniai. Nevardinsiu pavardžių, bet atiduodavau tiems, kam mačiau, kad tikrai reikia“, – patikina ji. Tai daro 3 ar net 4 metus – laiko neskaičiuoja, kuklinasi sakydama, jog svarbu ne tai, o kad žmonės – nealkani.

„Du numirė, aš juos maitindavau, dar keli likę, vis maitinu. Vargstančių, skurstančių yra daug. Jei maisto daugiau lieka, tai galima daugiau kam duoti. Įvairiai maisto mums lieka: kartais daugiau, kartais mažiau. Visaip būna, čia nenustatysi“, – kalba.

Paklausta, ar tai didelė paspirtis gyvenantiems nepritekliuje, ponia Marytė nelinkusi daug kalbėti ar girtis, nesiima ir spręsti, bet mato, kaip tai reikalinga žmonėms.

Pavyzdžiui, vienas išdalintas davinys: kibiras sriubos, 6 porcijos cepelinų. Štai kiek žmonių gali pavalgyti tikrai puikiai pagaminto, šviežio maisto. „Tą patį ir aš valgau“, – tarsteli pašnekovė.

Žada ir toliau dalintis maistu: „Neatsisakysiu šito savo sumanymo ir toliau duosiu.“

Verslininkė padeda kitiems, nepaisydama ne paties geriausio laiko maitinimo verslui. Dėl pandemijos įvestas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas buvo pagalba maitinimo verslui, dabar vėl siekia 21 proc. „Žinoma, kad tai labai pasijautė“, – tiesiai sako M. Vekterienė.

Prisipažįsta pati labai daug dirbanti, visaip kaip sukasi, norėdama išlaikyti savo verslą. „Pas Mantą“ dažnai vyksta jubiliejai, gimtadienių šventės, gedulingi pietūs, metinės, ketvirtinės.

Paklausta, ar žmonės jau galvoja, kur švęs gražiausias metų šventes, sako, kad dar nelabai. „Sulaukiau keleto paklausimų, bet neatsakiau, nes pati dar neapsisprendžiau, ar šiemet dirbsime: ar geriau dirbti per šventes, ar leisti visoms darbuotojoms atsipūsti. Gal laisvas duosiu, tegul ir virėjos, ir barmenės švenčia. Dar nežinau, dar nenusprendžiau“, – prisipažįsta M. Vekterienė.

Dineta Babarskienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2024-11-22)