A. Mikelionis. Lazdijų sporto rūmų likimas: traukos centras ar pustuštis gargaras?

Neseniai Lazdijuose atidaryti sporto rūmai. Pirmame sakinyje iškart sąmoningai padariau klaidą. Deja, iki to, kad pirmas sakinys būtų teisingas, dar trūksta nemažai lėšų ir darbo. Už kelis milijonus eurų kol kas padaryta tik trečdalis darbo. Dar laukia du trečdaliai darbo ir dar ne vieną milijoną eurų reiks sukišti į šį milžinišką Lazdijams gargarą. Nors yra numatyta, kad visų darbų suma sieks 15 milijonų eurų, laikui bėgant ši suma gali išaugti dar daugiau dėl infliacijos ir kitų faktorių.

Bet valdžia džiaugiasi ir krykštauja, kaip jau esame įpratę. Nors Lazdijų rajono politiką atidžiai seku nuo 1997 metų, drąsiai galiu teigti, kad nė viena Lazdijų rajono valdžia taip nesigyrė savo darbais. Na, galima darbais gražiai pasidžiaugti ir kitiems parodyti, bet šiuo atveju reikėtų nors šiek tiek kuklumo. Tačiau ponios Ausmos ir savivaldybės propagandos žodžiuose jo dažniausiai nė su žiburiu nerasi. Praėjus trims dienoms po Lazdijų sporto rūmų atidarymo mylima merė savo feisbuko paskyros poste parašė: „Džiaugiamės jau trečia diena!“ Savo feisbuko paskyroje Lazdijų tarybos narė V. Danauskienė labai taikliai pakomentavo minėtą merės postą: „Daugiadienės“. Prisipažinsiu, labai seniai taip ilgai, nuoširdžiai ir smagiai juokiausi. Galima sakyti, kad turime itin smagų ir vykusį anekdotą apie šią rajono valdžią, nes itin taikliai atitinka ponios Ausmos ir jos valdžios manieras.

Bet klausimų šiuo atveju yra daugiau nei atsakymų. Ar reikėjo tokių naujų ir modernių sporto rūmų Lazdijams? Taip, žinoma. Bet ar reikėjo tokių didelių ir už tiek milijonų? Ko gero, ne. Būtų visiškai pakakę žymiai mažesnių ir kuklesnių. Gal ir normalaus baseino reikėjo labiau, kad nereiktų vaikų vežioti į Alytų ar Druskininkus mokytis plaukti. Pripažinkime, didelės sporto salės krepšiniui vargu ar labai reikėjo. Juk šiuose rūmuose bus žaidžiamos abejotino ir prasto vietinio lygio krepšinio varžybos. Rajono pirmenybėms ir gimnazijos salės pakaktų. Juk krepšinis Lietuvoje gal ir populiarus, bet ypač paskutiniu metu net mūsų vyrų rinktinė toli gražu neblizga, o plaukikai nuolat skina pergales vieną po kitos. Na, bent vaikams ir suaugusiesiems bus galima treniruotis padalijus didelę aikštę perpus.

Taip pat reikia pripažinti, kad įsivaizdavimas, jog į Lazdijų sporto rūmus ims važiuoti treniruotis aukšto ar bent vidutinio lygio krepšinio komandos, yra beviltiškas. Net ir šalia esantys puikūs viešbučiai nepadės. Ką veikti sportininkams po treniruočių ar varžybų? Jiems reikia pramogų. O ką veikti Dievo pamirštuose Lazdijuose laisvalaikiu ir ypač vėlų vakarą??? Yra pora gerų vietų pavalgyti, ir viskas. Tad komandos visais atvejais rinksis Druskininkus, kur yra sąlygos ne tik treniruotis, žaisti varžybas, bet ir pramogauti.

Kad ir kaip būtų skaudu ir nemalonu pripažinti Lazdijų valdžiai, bet Lazdijų rajonas yra mažėjantis ir toliau jis tik mažės, nes jaunimas, išvažiavęs į miestus mokytis, dažniausiai juose ir lieka. Iš tiesų, kokio velnio grįžti į Lazdijų rajoną, jeigu perspektyvos gauti gerą, įdomų ir gerai mokamą darbą labai prastos. Jau per pirmąją Ausmos kadenciją 2019–2023 metais Lazdijų rajone gyventojų sumažėjo dviem tūkstančiais, todėl buvo sumažintas Lazdijų rajono tarybos narių skaičius nuo 25 iki 21 mandato. Garantuoju, kad per antrąją A. Miškinienės kadenciją 2023–2027 metais Lazdijų rajono gyventojų sumažės ne mažiau kaip dviem tūkstančiais. Mūsų rajonas, kad ir kiek stebuklinių dzūkų liaudies pasakų apie jį sektų mylima Ausma ir jos chebra, yra pasmerktas liūdnam vegetavimui ir merdėjimui. To nemato tik valdžiažmogiai ir jų artima aplinka.

Algimantas Mikelionis, rašytojas, „Lazdijų žvaigždė“ (2025-04-18)