Apžvelgus 2024-uosius: teks toliau pasikliauti vietine valdžia...

Artėja paskutinės metų šventės – visi su nekantrumu ir didžiausiu pasiruošimo lūkesčiu laukiame Kristaus gimtadienio, šv. Kalėdų, ir naują gyvenimo etapą žyminčios Naujųjų metų nakties. Tačiau prieš šias šventes gerieji išminčiai sugalvojo advento laikotarpį. Tai galimybė nuraminti emocijas, permąstyti praėjusio gyvenimo etapo klaidas ir išgyvenimus, apsivalyti nuo pykčio, pagiežos bei pavydo. Adventas skatina pasitikti Kristaus gimimą ir pradėti naują gyvenimo etapą švarų, iš neigiamų emocijų išlaisvintą protu. Tai kartu ir laikotarpis, suteikiantis galimybę peržvelgti praėjusius metus, įvykius, įvertinti, kodėl taip nutiko, kaip būtų galima išvengti panašių situacijų ateityje ar kaip kiekvienas galėtų asmeniškai prisidėti prie gėrio kūrimo.

Apžvelgus praėjusius metus, galima drąsiai teigti, kad jie buvo vieni chaotiškiausių pasaulyje. Jau per tūkstantį dienų netoli mūsų vyksta karas dėl laisvės ir demokratijos visoje Europoje. Šioje kovoje žūsta Ukrainos žmonės, o mes, europiečiai, dažnai pasiliekame stebėtojo pozicijoje, priversdami savo valstybių vadovus vengti greitų sprendimų ar paramos tiems, kurie tiesiogiai kovoja ir už mus. Juk pas mus ramu, kodėl turėtume aukoti dalį savo gerovės kažkam? Deja, toks supratimas ir vertinimas gajus. Kyla dar keli klausimai: ar jau pripratome prie vykstančio karo, ar pavargome net nekariaudami? Neramu tik viena – požiūris, kiek verta žmogaus gyvybė: jei žūsta vienas ar dešimt žmonių – tai tragedija, bet jei tūkstančiai – tai tik statistika. Tačiau karys taip pat yra žmogus, mylintis, turintis šeimą, vaikus, tėvus, gyvenimo svajones. Vienintelis skirtumas – rankose ginklas, kuriuo jis visa tai gina.

Negana to, šiais metais prasidėjo dar vienas galingas karas Artimuosiuose Rytuose tarp Izraelio ir „Hamas“ Gazos Ruože bei Libano „Hezbollah“ kovotojų. Jis nusinešė kiek mažiau, tačiau tūkstančius gyvybių, ir tik dėka demokratiškų valstybių lyderių ir jų piliečių spaudimo buvo pasiektos nors ir trapios paliaubos.

Šalia vykstančių karinių konfliktų įvyko ir nemažai stichinių gamtos anomalijų, siaubusių taikias Europos ir Amerikos šalis. Paradoksalu, kad net tokiais atvejais žmonės puolė kaltinti valdžią. Tačiau stichiniai reiškiniai dažnai kyla dėl pačių žmonių veiklos, karų, kurių metu kasdien susprogdinama šimtai tonų sprogmenų. Šie įvykiai sukelia tūkstančius gaisrų, prilygstančių arba net šimtus kartų viršijančių tokias tragedijas kaip padangų perdirbimo gamyklos gaisras Alytuje. Nors tai vyksta ne pas mus, jų pasekmes per gamtos anomalijas jausime visi ir kaskart vis daugiau.

Politikoje šie metai taip pat nebuvo geri. Keistai ramu tik diktatoriškose valstybėse, nors Sirijos sukilėliai, nuvertę penkis dešimtmečius žiauriai valdžiusią diktatoriaus Basharo al- Assado dinastiją, įrodė, kad ir režimai gali greitai griūti, o visas demokratiškasis pasaulis išgyvena sukrėtimus. Šiais metais praūžę rinkimai, pasinaudodami demokratijos suteiktomis galimybėmis, sukėlė nemažai sumaišties. Kraštutinės jėgos, išnaudojusios pasaulyje vyraujančių neramumų sukeltas problemas, sugebėjo užsitikrinti žmonių palaikymą. Rezultatas – griuvusios didžiausių Europos valstybių vyriausybės ir ekonominės krizės, kurias, deja, pajus ir patys rinkėjai. Kartais pagalvoji: nejaugi demokratiškame pasaulyje žmonės iš tiesų pavargo nuo stabilumo?

Sugrįžkime į Lietuvą. Šioje srityje irgi mažai kuo išsiskyrėme – vietoje politinės arogancijos pasirinkome cinišką apgaulę ir melu grįstą politiką, jau nekalbant apie kitus kraštutinumus. Nulinčiavę buvusią daugumą, pamiršome padėkoti už krizių, kilusių praėjusioje kadencijoje, suvaldymą, nes iššūkis tikrai buvo nemenkas. Naujieji valdantieji iškėlę galvas ir su didžiausiu pasitikėjimu žengė į pirmuosius posėdžius, pradėdami nuo skubiausių ir opiausių problemų sprendimo. Vienas pirmųjų socialdemokratų frakcijos atstovų teiktų sprendimų projektų buvo vaikiško šampano draudimo atšaukimas. Stipru – tai puikiai atspindi didžiausios valdančiosios frakcijos intelekto lygį ir nusiteikimą spręsti Lietuvos problemas. Dar baisiau, kai Europos reikalų komiteto pirmininkės gerb. Rasos, paklaustos, kokia partija vadovauja Kinijos Liaudies Respublikai, atsakymas tebuvo ironiškas ir desperatiškas juokas. Kas toliau? Nieko naujo, tik galime tikėtis, kad nepasikartos situacija, kai Vilija sukauptą „Sodros“ rezervą iššvaistė vienkartiniams trumpalaikiams tikslams, o Andriui, atėjus krizei ir esant tuščiam rezervui, teko priimti nepopuliarius, visuomenei skausmingus sprendimus suvaldyti situaciją. Belieka laukti ir stebėti, kaip politikų pažadai, ypač tie, kurie patraukė atokiuose rajonuose gyvenančių žmonių dėmesį, virs realybe. Žadėta atgaivinti regionus, net įsteigiant tam skirtą ministeriją. Reikia suprasti, kad regionų centrams ir didiesiems miestams tikrai bus skiriamas didesnis dėmesys, tačiau atokūs Lietuvos rajonai kaip visuomet liks patys spręsti savo problemas. Centrinė valdžia nelabai domėjosi ir toliau nesidomės, kas vyksta Kapčiamiesčio ar Būdviečio kaimuose. Teks ir toliau pasikliauti vietine valdžia, kurią nemaža dalis žmonių mėgsta kritikuoti ar net peikti.

Tačiau galime rasti ir kuo pasidžiaugti. Šiais metais pavyko užbaigti naujojo sporto centro statybas, nors daugelis prognozavo, kad jos užtruks dar ilgai. Taip pat pavyko atsisveikinti su senuoju stoties pastato vaiduokliu Lazdijuose – jo vietoje dabar atvykstančiuosius į Lazdijus pasitinka švytintis naujas prekybos centras ir stotis. Ateinantiems dvejiems metams į priekį suplanuota nemažai projektų, kurių vertė siekia ne vieną milijoną eurų. Šie projektai neabejotinai keis mūsų rajoną, neleisdami jam stagnuoti ar judėti atgal, kaip prognozuoja didžiausi rajono skeptikai ar kritikai. Šalia kritikos norėtųsi bent trečdalio palaikymo – juk siekdami bendro gėrio kiekvienas turėtume bent šiek tiek prisidėti. Daugiau pozityvo, palaikymo ir empatijos vieni kitiems ir aplinka taps kur kas geresnė ir malonesnė.

Noriu palinkėti visiems gerų, taikių ir prasmingų švenčių bei atvira širdimi pasitikti Kristaus gimimą. O ateinančiais metais planuokime ir programuokime savo gyvenimą tik pozityvui, meilei, taikai ir empatijai vienas kitam.

Gerų ateinančių metų!

Audrius Klėjus, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys, „Lazdijų žvaigždė“ (2024-12-20)