Lazdijų hipodromas – kaip paliktas vaikas

Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Albinas Žymančius teigia: „Tvirtinu vienareikšmiškai: negali būti Lazdijų hipodromas parduodamas. Jau vien dėl to, kas buvo padaryta ir daroma dabar.“

Tarybos narys sako puikiai žinąs, kiek buvo įdėta tuometinio mero Artūro Margelio pastangų, kad šis hipodromas būtų Lazdijuose, o ir visi kiti žingsniai žengiami tam, kad pagaliau ir takas būtų sutvarkytas, atitiktų visus reikalavimus ristūnų žirgų varžyboms. Tačiau, pasikeitus valdžiai, nueita kitu keliu, kai buvo belikę žengti paskutinį žingsnį.

A. Žymančius sako, kad jis ne prieš ir dabartinės valdžios sprendimus, pavyzdžiui, nemažai kainavusios vaikų žaidimų aikštelės statybą, tik štai dėl naujojo sporto centro nuomonė kita: galima buvo kitaip galvoti, statyti atitinkantį rajono žmonių reikalavimus ir lūkesčius, bet kiek paprastesnį ir ne tiek kainuojantį: dabartiniai kaštai ženkliai per dideli mūsų rajonui.

Buvo galima, pasak jo, dalį lėšų skirti ir tam visų taip eskaluojamam hipodromo takui sutvarkyti. Tačiau Lazdijų hipodromas turi būti Lazdijų krašto žmonių pasididžiavimas, dar labiau įveiklintas ir jokiu būdu neparduodamas. Jis pats sako matęs šį hipodromą ir apleistą, ir apaugusį žolėmis, paliktą likimo valiai. „O hipodromas juk – rajono prestižas“, – teigia.

„Hipodromas – be aiškios koncepcijos, strategijos, kaip paliktas vaikas. Viskas laikosi ant žirgininkystės entuziastų pečių“, – sako pašnekovas.

Anot jo, negalima pasakyti, kad nuostolingas, bet reikia galvoti ir dirbti, ir dar kartą dirbti, kad taip nebūtų. „Juolab kad treneris Linas turi didžiulę patirtį, jam reikėjo duoti vadžias į rankas, dirbti be trukdžių, o ir verslininkai juk neatsisako padėti. Vietiniai ūkininkai ėmėsi daryti viską, kad hipodromas gyvuotų. Ir jau sulaukta gerų rezultatų. Dabar gi šie žmonės susilaukia neigiamų reakcijų. Karalienės vardo tribūna taip pat nenukrito iš dangaus, to reikėjo siekti: atkeliavo tik todėl, kad čia vystomas žirginis sportas, turi senas tradicijas, yra puoselėjamas“, – kalba.

Sako, jam gerai žinoma šių žmonių, vietinių ūkininkų, ir paties trenerio indėlis: atvežė savo žirgus į hipodromą, savo pašarus vežėsi, inventorių pirko už savo pinigus, balninėje inventorius už nuosavus pinigus pirktas, vaikus į varžybas veža už savas lėšas, tam naudoja ir savo priekabas, ir savas transporto priemones, ir už savus pinigus pirktą kurą, o ir mėšlą patys mėžė ir net išveždavo.

 O vaikų pasiekimų – daug net tokiomis sąlygomis: apie tai byloja statistika, to negalima paneigti ir skatinti šiuos vaikus reiktų kaip ir šimtukininkus. Anot tarybos nario, žirginiame sporte pasiekusieji puikių rezultatų taip pat „ne kito katilo žmonės“.

„Tai kur kitur galima rasti šitaip atsidavusių žmonių, tokių entuziastų? O dabar tie žmonės pateko į tokią „skylutę“, kad štai susivežė savo žirgus ir laiko hipodrome? Negalima tyčiotis iš šitų žmonių, entuziastų, darbo“, – taip mano. Vietinių ūkininkų žirgais ir jojama, ir į karietas kinkoma. „Jų žirgais jojama ir dar sąskaitos už gardus buvo pateikiamos“, – sako.

Tarybos narys hipodrome mato ir edukacinę prasmę, prie kurios finansiškai prisidėtų ir tėveliai, ir savivaldybė. „Čia galėtų vykti vaikų vasaros stovyklos. Juk tam puiki bazė. Ir tėvai sutiktų, kad jų vaikai pabūtų su žirgais, o ne leistų laiką gatvėje. Patalpos – puikios, ten vaikai irgi galėtų leisti laiką, žiūrėti filmus apie žirginį sportą ar panašiai. Ar labai daug kur galima pasidžiaugti tuo, ką turi Lazdijai? Atvykstantys svečiai stebisi išpuoselėtu hipodromu, turima infrastruktūra ir tuo, ką Lazdijų krašto žmonės turi“, – sako A. Žymančius.

Treneris Linas Balčiūnas – už tai, kad hipodromo takas būtų patvarkytas tiek, kad būtų galima naudoti ristūnų treniruotėms bei varžyboms. Pritaria, kad hipodrome vietos yra visiems, net ir didžiuliam koncertui surengti. Tačiau Linas turi ir dar vieną idėją, kuri tikrai nekainuotų labai brangiai: prieš Karalienės vardo tribūną, kuri būtų išnaudojama, įrengti aikštelę su kvarciniu smėliu, tinkamą konkūrams, kinkiniams ir dailiajam jojimui. „Kadangi būtent šių sporto šakų kultivuotojų dabar susirenka į varžybas daugiausia, ristūnininkų yra sumažėję. Konkūrininkų daug, startai mokami, tai atsiperka“, – sako Linas.

Tarybos narys A. Žymančius pastebi, kad Lazdijai – Lietuvos pakraštys, bet jei būtų suinteresuotumas, sudarytos sąlygos, čia galima pritraukti ir sportininkų, ir žirginio sporto mylėtojų.

„Ir dabar, kai rengiame varžybas, mus paremia vietos verslininkai ir ne tik, ne tuščiomis varžybų dalyviai išvažiuoja. Tiesą sakant, su pilnomis rankomis“, – pastebi Linas Balčiūnas.

„Matant žirgininkystės entuziastų degančias akis, širdis ir darbus, visuomenės poreikius, reikia spręsti, kas būtų gerai rajono žmonėms, negalima visko nubraukti vienu ypu. O kas turi gerų, įdomių pasiūlymų, ateikite ir siūlykite, pateikite savo koncepciją, diskutuoti visada galima ir reikia. Mano nuostata – padėti žmonėms. Gerbiu ir gerbsiu žmones, kurie dirba puoselėdami žirginį sportą“, – sako Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys A. Žymančius, pats neatsisakantis pagelbėti žirginio sporto varžybų dalyviams, o ir žemaitukus vienas pirmųjų į Lazdijų kraštą atvežęs.

Dineta Babarskienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2024-09-13)