Prašo paprasto dalyko – tik pagreideriuoti kelią

Šįkart atsitiktinai sutikta moteris nesiskundė, bet paprašė parašyti labai tikėdamasi būti išgirsta. Kantrybė trūko mūsų kraštietei dėl tragiško duobėto kelio.

Ji (pavardė redakcijai žinoma) kasdien važiuoja keliu Šadžiūnai–Virbalai. Tik ne į A. Ramanausko-Vanago tėviškę, prie jo paminklo, nors daugelis šį kelią gerai žino būtent dėl to. Mano pašnekovė ten gyvena: suka į miestą, grįžta namo.

Pasakoja matanti, kaip autobusai su žmonėmis, norinčiais aplankyti šią žymią vietą, pro pat jos namus važiuoja vėžlio greičiu. Kitaip, anot jos, neįmanoma, mat žvyrkelis nusėtas duobėmis. Ji pati lengvuoju automobiliu važiuoja antru bėgiu. Sako, automobilių nespėja taisyti, geresniu, t. y. brangesniu, jau nė nevažiuoja arba tai daro itin retai, ypatingomis progomis arba kai kitos išeities neturi. Turi prastą, daug išbandymų patyrusį automobilį, juo ir važinėja.

„Pigus taisymas, nes taisyti tenka dažnai: važiuoklė „nueina“, – paaiškina. Sako, ir kiti šiuo keliu važinėjantys į darbus Lazdijuose netrykšta džiaugsmu – tikras iššūkis. Su džipu arba su traktoriumi būtų patogiausia, su lengvuoju automobiliu – sudėtinga.

Pašnekovė patikina, kad anksčiau taip nebuvo, dėl kelio daug vargti neteko. „Mums kelią tvarko ne seniūnija, o Lazdijų kelių tarnyba. Anksčiau pasiskambindavome ir jie tikrai per porą dienų visada atsiųsdavo greiderį. Dabar, kiek bandau prisiskambinti, niekaip negaliu to padaryti. Nežinau kodėl. Girdėjau žmones kalbant, kad darbuotojai pasikeitė. Anksčiau paskambinus, paprašius, greitai atsiųsdavo greiderį ir mūsų kelią patvarkydavo“, – pasiskundžia.

Moteris tikisi, kad paprastas prašymas rajono laikraštyje neliks nepastebėtas, kelininkai sureaguos: žvyrkelį Šadžiūnai–Virbalai išlygins, nugreideriuos.

Dineta Babarskienė, „Lazdijų žvaigždė“, 2023 11 17