Siūlau imtis iniciatyvos, kad Lazdijų partneriu taptų Rudnas

Marytės Bižytės kapas Rudno miesto kapinėse ir gatvė.

Kovo 18 d. – Marytės Bižytės gimtadienis.

Su M. Bižytės didvyrišku poelgiu susipažinau gana netikėtai 2011 m. vasarą. Lydėdamas savo šaknimis besidomintį turistą iš JAV, atsidūriau Veisiejuose. 

Sužinojau, kad pačiame miesto centre gyvena seniūno pavaduotoja ir nuspaudžiau durų skambutį. Atsiprašiau už sutrukdymą (buvo sekmadienis), paaiškinau savo keblią padėtį ir paprašiau pagalbos. Netrukus man buvo pasakyta, kad vietos geografijos mokytojas Albinas Jarmala sutiko palydėti mane ir turistą iš JAV po Veisiejų miestelį. 

Bevaikščiojant atkreipiau dėmesį į kairėn nuo centrinės aikštės nuvedančią gatvelę. Ant kampinio pastato perskaičiau lentelę: „M. Bižytės gatvė. Žuvo gelbėdama vaikus.“ Prisiminiau, kad savo paauglystės metais skaičiau apie jaunos lietuvių mergaitės pasiaukojimą tolimajame Kazachstane. Atmintimi, o ypač geografiniams pavadinimams, skųstis negaliu, tad kiek pasukau galvą savo palydovo pusėn ir teištariau vienintelį žodį: „Rudnyj?“ (tame mieste M. Bižytė įvykdė savo heroišką poelgį). „Rudnyj“, – išgirdau atsakymą.

Mes su Albinu Jarmala tapome draugais, ne kartą susitikome, kalbėjomės, bet niekad nepaklausiau, kaip A. Jarmala pasijuto išgirdęs jam gerai pažįstamo miesto pavadinimą. Iš A. Jarmalos sužinojau, kad, prieš išvažiuodama į Kazachstaną, M. Bižytė laikinai globai vienai veisiejiškei paliko savo dukrelę Vidutę. Pastaroji, sužinojusi apie M. Bižytės žūtį, mažąją Vidutę nuvežė į Kauno kūdikių namus. Visi mano bandymai prakalbinti kūdikių namų darbuotojus pozityvaus rezultato neatnešė: valdininkai stropiai saugojo įvaikinimo paslaptį. Pavyko sužinoti, kad Vidą įvaikino pakaunėje gyvenantys Ližauskai. Ši istorija pakliuvo į kino žurnalo „Tarybų Lietuva“ kroniką. Tačiau Ližauskų paieška sėkmės neatnešė. Apie M. Bižytę pasakojau daugeliui žmonių. Pasakojau ir savaitraščio „Обзор“ („Apžvalga“) redakcijai. Pastaroji susisiekė su Rudno miesto laikraščiu ir paskelbė bendrą publikaciją (rusų kalba). 

Aktyviai ėmėsi paieškos Kauno žurnalistė Virginija Skučaitė. Žurnalistės pažymėjimas atvėrė M. Bižytės dukros Vidos namų duris. Tiesa, Vida nelabai noriai atvėrė širdį Virginijai Skučaitei – jai galvą svilino mintis, kad V. Skučaitė siekia išspausti kažkokią materialinę naudą. 

Laikraštis „Lazdijų žvaigždė“ 2010 02 19 paskelbė, kad Lazdijų r. prokuratūra gavo M. Bižytės brolio Alfonso Bižio prašymą išsiaiškinti jų mamos žudikus pokario metais. Paskambinęs į prokuratūrą sužinojau, kad Alfonso Bižio jau nėra gyvųjų tarpe, bet Alytuje gyvena kitas M. Bižytės brolis – Zigmantas Bižys. Man buvo praneštas ir Z. Bižio adresas. Pirmosios ekspedicijos metu tik susipažinau su Zigmantu, o jau kitą kartą nuvykome su laikraščio „Alytaus naujienos“ žurnaliste. Apie M. Bižytės žygdarbį sužinojo ir alytiškiai.

Nusprendžiau susitikti su M. Bižytės dukra Vida. Adresą turėjau, tad reisinis autobusas nugabeno mane į Kauno pakraštį. Gerą valandą kalbėjomės su Vida: aš vienoje tvoros pusėje, Vida – kitoje. Galų gale buvo pasakyta, kad man bus paskambinta, ir Vidos sūnus nuvežė mane iki Kauno geležinkelio stoties. 

Po dviejų savaičių sulaukiau kvietimo vakarienei. Vakarieniauti atvyko ir Vidos svotai, turėjusieji Vidai nemažos įtakos. Norėjo įsitikinti, ar nesiekiu kokios nors materialinės naudos. Įsitikinus, kad viską apsprendžia tik entuziazmas, santykiai pastebimai šiltėjo. Iki namų mane parvežė svočia su vyru.

Šeštadienį ilsėjausi namuose nieko neveikdamas, o sekmadienį nusprendžiau, kad apie vakarienę pas Vidą reikia papasakoti jos dėdei Zigmantui. Galite įsivaizduoti, kaip nustebau išgirdęs, kad šeštadienį Vida su savo svotais lankėsi Alytuje. Paragavau pirmuosius savo veiklos vaisius.

O dabar apie netikėčiausią nutikimą. 

Man reikėjo nuvežti Rietavo merui kažkokius straipsnius. Nusprendžiau, kad tuos straipsnius prasminga įteikti ir vicemerui. Teko girdėti, kad Rietavo vicemeras - kartu ir žemės ūkio mokyklos direktorius. Keliaujant link mokyklos sutikau nuo jos ateinančią vidutinio amžiaus moterį. Užsimezgė trumpas pokalbis. Jaučiau, kad lietuvių kalba nėra šios moters gimtoji kalba. Tęsiau pokalbį rusų kalba ir, žinoma, paklausiau, iš kur ji atvykusi į Lietuvą. Sužinojęs, kad iš Rudno, negalėjau patikėti savo ausimis. Paklausiau, kas sieja Rudno miestą ir Lietuvą. Ji nedvejodama atsakė: „Marytė Bižytė. Tik niekas nieko apie ją Lietuvoje nežino“. „Žinom, ir dar kaip žinom“, – atsisegiau krepšį ir ištraukiau rusų kalba straipsnį iš savaitraščio „Обзор“ („Apžvalga“).

Mano naujoji pažįstama (Marina Skrupskienė) susisiekė su savo draugais Rudnyje ir mes gavome keletą nuotraukų, tame tarpe ir antkapinio paminklo nuotrauką.

Aktyviai į Marytės Bižytės atminimo puoselėjimą įsitraukė Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas. Jo iniciatyva gražioje vietoje prie ežero (M. Bižytės gatvėje) iškilo įspūdingas ąžuolinis paminklas. Į paminklo atidengimo šventę su savo svotais atvyko ir M. Bižytės dukra Vida, didvyrės brolis Zigmantas su savo sūnumi Kęstučiu. M. Bižytės  proanūkė Eimilė savo promočiutės garbei smuiku atliko muzikinį kūrinį. Paaiškėjo, kad tarp Vidos ir jos dėdės užsimezgė šilti, šeimyniniai santykiai, kas ypač džiugina šių eilučių autorių.

Netrukus (2022 05 07) laikraštyje „Kauno diena“ apie šį įvykį rašė žurnalistė Virginija Skučaitė, o Veisiejų seniūnas „Lazdijų žvaigždėje“ 2022 03 25 paskelbė straipsnį „Pagerbta Veisiejų krašto didvyrė, paaukojusi gyvybę gelbėdama vaikus“. 

Mitingo dalyviai buvo maloniai nustebę susirinkusiųjų tarpe išvydę Lazdijų rajono merę Ausmą Miškinienę, kuri, nepaisydama didelio užimtumo, rado laiko pagerbti savo nusipelnusią kraštietę.

Nedidelė grupė entuziastų dėjo nemažai pastangų, kad M. Bižytė būtų pagerbta „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“, tačiau į jų prašymą Prezidentūros darbuotojai iki šiol teigiamai nereagavo. Būtų tikslinga gal jau rajono vadovų lygmeniu atnaujinti M. Bižytės apdovanojimo bylą. Gal tokiu būdu pavyktų pasiekti teigiamą rezultatą?

Siūlau imtis iniciatyvos, kad Lazdijų rajonas ir Rudno miestas Kazachstane taptų miestais-partneriais, laikas nuo laiko pasikeistų kad ir neskaitlingomis delegacijomis.

Chaim`as Bargman`as, gidas profesionalas

Autorius: 
„Lazdijų žvaigždės“ inf.

Komentarai

Sveikintina.

Puikus straipsnis apie Marytę Bižytę, jos žygdarbį. Palaikau autoriaus iniciatyvą atnaujinti didvyrės apdovanojimo bylą.

You need to be a part of a contest for one of the highest quality blogs on the web.<br> <br> I am going to recommend this blog!<br> <br> <br> <br> Feel free to visit my page; <a href="https://www.yhkw88.cn/home.php?mod=space&uid=908342">sbobet</a>

Jaunystėje esu skaičiusi apie Marytės auką. Gražu, kad atsiminėte. Tikrai būtų verta pagerbti ją „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“.

Somebody necessarily help to make significantly posts <br> <br> I would state. That is the very first time I frequented your website page <br> <br> and so far? I amazed with the research you made to make this <br> <br> actual publish amazing. Great process!<br> <br> <br> <br> Also visit my page <a href="http://www.advicers.bookmarking.site/user/irvinhyman/">swimming Pool Covers</a>

Saunuolis Chaim Bergman.Geriems zmoniu norams ir darbams padeda ir Dievas. Sekmes ir sveikatos jiems.

A

Ačiū už intelektualų straipsnį. Džiugu, kad dar yra autorių, kurie vietoje neapykantos stato tiltus tarp miestų. Tai jie tikrieji pontifikai, tiltų statytojai.

Tragiška ir kartu puiki, dokumentinio filmo verta istorija. Ačiū, Chaimai