R. Sadauskas-Kvietkevičius: sveiki sulaukę beprasmiškiausios metų šventės!

Sveiki jau beveik sulaukę metų pabaigos. Beliko ištverti naujametę naktį ir gyvenimas grįš į įprastinį ritmą, kai Lazdijų krašte keičiasi tik orai ir valdžia, bet ne mūsų santykis su ja.

Beprasmiškesnės šventės už Naujuosius Metus kalendoriuje nėra ir negali būti. Net Gegužės pirmoji, kurią Seimo liberalai užsimojo braukti iš nedarbo dienų sąrašo, išeigine padarydami sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, bent neša savyje kažkokį turinį. Ideologizuota, galbūt priimtina tik kairiųjų pažiūrų visuomenės daliai, tos šventės prasmė bent jau egzistuoja.

O ką švenčiame gruodžio 31-osios vidurnaktį – skaičių pasikeitimą datos metų dalyje? Sovietmečiu į Naujuosius Metus bandyta sugrūsti viską, kas atliko nuo bandytų išnaikinti Kalėdų, išskyrus religinį jų turinį. Iš ten atkeliavo kailiniuotas Šventasis Mikalojus, paverstas Diedu Morozu su dovanų maišu, eglutė ir vaišių stalas. Pridėtas putojantis vynas, pavadintas sovietiniu šampanu, ir šaudymas į orą, sulaukus vidurnakčio.

Kai susigrąžinome Kalėdas, per Naujuosius neliko dovanų, o eglutė tapo užsistovėjusia kalėdine puošmena. Liko tik beprasmiškai mirtinas derinys – daug alkoholio ir fejerverkai.

„Ne taip jau reikalingi buvo tie trys pirštai ir kairioji akis. Užtat kaip gražiai driokstelėjo“, – sakys kažkas, atsipeikėjęs ligoninės palatoje sausio 1-osios rytą.

Fejerverkų skyreliai mūsų prekybos centruose yra savotiškas visuomenės brandumo testas. Jeigu jie kasmet atsiranda, šventinius sprogmenis parduodantys verslai turi iš ko mokėti pardavėjams algas, tai reiškia, kad bukapročių nuošimtis dar nesumažėjo.

Vertėtų įsteigti kažkokį specialų apdovanojimą, pavyzdžiui, butaforines asilo ausis tai lietuvių šeimai, kuri už gautą socialinę pašalpą arba vaiko pinigus prisipirks daugiausia fejerverkų ir stovėdama aptirpusioje pusnyje visą minutę seilėdamiesi spoksos, kaip jų kibirkštys išsisklaido apsiniaukusiame danguje. Su Naujais Metais, su nauja laime!

Šventinis girtų vairuotojų žudymasis keliuose yra kita ne mažiau paplitusi Naujųjų Metų tradicija, kuri jau nusipelnė būti įrašyta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Nes 2–3 val. nakties, pakilus nuo stalo, kur visą vakarą maišėte putojantį vyną su degtine, pastovėti ant kojų nesilaikant už sienų būna jau sunku, bet sėsti prie vairo – pats tas. Važiuoti būtinai reikia, nes juk neverta tikėtis, kad tokių girtų kelionių dalyviams užtektų proto iš anksto viską suplanuoti taip, kad jų pavyktų išvengti. Kažkas parašė žinutę iš kito kaimo, susipykai prie stalo su kaimynui nusišypsojusia mergina ar tiesiog patraukė tolumoje švytintys miesto žiburiai – štai jūs jau kelyje. O tada posūkis, griovys, medis, traiškomo metalo bei kaulų garsas ir visiška tamsa. Arba gyvenimas vežimėlyje, kasdien prisimenant, kad pražudei diržais neprisegtus vaikus, brolio merginą ar vienturtį kaimyno sūnų.

Tokių naujametės nakties eismo įvykių aprašymai nesikeičia dešimtmečiais, tai gal ir neverta jų dramatizuoti – vadinkim juos natūralia atranka. Jeigu jie pernelyg buki, kad suprastų net pačias primityviausias socialines reklamas, tai gal ir gerai, kad ilgalaikio alkoholio vartojimo paveiktų genų neperduos būsimoms kartoms? Svarbiausia, kad visi kiti iš anksto žinotų, sausio 1-osios naktį vengtų nebūtinų kelionių ir nesipainiotų jiems kelyje.

Linkiu Lazdijų krašto žmonėms, kad 2023-iaisiais metais išsipildytų tos mūsų svajonės, kurias tarsi grybautojas savo laimikį, susirinkome 2022-aisiais. Tegul pagaliau pasibaigia karas, rajono mero rinkimus laimi labiausiai to verta (-as) kandidatė (-as), sugrįžta iš emigracijos į tėviškę jūsų vaikai, pensijos ir algos didėja greičiau už dešros kainą Seinų „Biedronkoje“. Linkiu, kad du kartus apėjus visą Veisiejų turgų jums dar liktų ne tik geltonos monetos piniginėje. O Užimtumo tarnyba kasdien siūlytų tiek darbo vietų, kad net būtų sunku išsirinkti, kuri mielesnė.

Atskirą linkėjimų pastraipą norėčiau skirti į politiką išėjusiai buvusiai žurnalistei Vilmai. Kai suprasi, kad feisbuko patiktukai ir naujienų portalų straipsnių skaitytojų komentarai automatiškai nesikonvertuoja į rinkėjų balsus, o į antrąjį rinkimų turą patenka tie kandidatai, kurie ir be tamstos dalyvavimo būtų ten patekę, tai dar nebus pasaulio pabaiga, o tik nauja patirtis. Kartis ar skandintis eketėje tikrai neverta. Sugrįžti iš politikos į normalių žmonių gyvenimą – įmanoma, pats tai kažkada išbandžiau. Net alkoholikai ir narkomanai kartais pasveiksta, tai priklausomybę nuo noro valdyti pasaulį taip pat galima įveikti.

Naiviai viliuosi, kad 2023 m. išsipildys senas Lazdijų rajono šūkis „Atrask Lazdijus!“ ir į mūsų kraštą ims plūsti vis daugiau pavargusių nuo skubėjimo, triukšmo ir transporto spūsčių didžiųjų miestų gyventojų. Turime viską, ko reikia: nuostabią gamtos įvairovę, parkus, ežerus, pažintinius takus, istorines vietas ir paminklus. Visa tai nenutrypta keliautojų minių ir dar neatrasta didžiosios vietinį turizmą praktikuojančių lietuvių dalies. Liko visai nedaug – tik patraukliai papasakoti, kaip smagu bus pavasarį klausytis gailių, ką tik parskridusių gervių klyksmų, atrasti Molotovo linijos bunkerius Zapsės upelio pakrantėse, nuplauti dienos nuovargį pirtelėje ir pasistiprinti ant kopūsto lapo keptomis dzūkiškomis bulvinėmis bandomis. O kai turistų srautas pasieks tą lygį, kai iš jo suneštų pajamų bus galima pragyventi, palinkėsiu jums fantazijos sukurti ir pasiūlyti svečiams tokių pramogų, kurių jie niekur kitur nerastų.

Jeigu sugalvoti kažką naujo neužtenka vaizduotės, tai paprastą verslo planą padovanosiu jums nemokamai. Kol prie Snaigyno apžvalgos bokšto nebuvo elektros, bet kokiam verslui ten kurtis buvo brangu ir sudėtinga. Tačiau dabar, kai bokštas jau apšviestas, o iki jo atvestas elektros kabelis, ten tikrai galėtų įsikurti užkandžių vagonėlis su karšta kava ir nesudėtingu vietoje pašildomu maistu. Nes sustojančiųjų pasigrožėti Snaigyno paežerių vaizdais keliautojų bokšto aikštelėje matau net bjauriausiu oru. O sužvarbę besidairydami į tolumas didmiestiečiai tikrai neatsispirs pagundai čia pat išgerti puodelį karštos kavos.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius (,,Lazdijų žvaigždė", 2022-12-30)

Š. Mažeikos nuotr.
 

Autoriaus nuotrauka: 

Komentarai

Su tokiu rašytoju, tikrai jokių švenčių nenorėčiau niekada švęsti. Patį gražiausią dalyką apdergs. Na, bet.... pagal Jurgį ir kepurė

Gėriau ir gersiu, vairavau ir vairuosiu.

Gagarinas prisiskraidė,o išgėrusiam ir dar kvailam vairuoti visai negalima! ! !

Klounas ir tiek

Prasmingas ir teisingas straipsnis. Sveikinimai , Romai.

Ar n.kirsnoje naujametinis žiburėlis privatus , seimo nariams ir elitui?

Vargšas Romas. Jei jau smegeninė taip susidėvėjusi, kad nelieka vietos Naujiems metams, tai gal iš viso reikia baigt rašinėt .

autorius dergia visus aplinkui, net pati švenčiausia Metų Šventė jo nebesustabdo. Lietuviai ir žemaičiai ją šventė nuo priešistorinių laikų, prie gausaus vaišių ir gėrymų stalo aptardavo nuveiktus darbus, bei planuodavo metus , penkmečius į priekį. Gėda Sadauskai, kad nesupranti lietuvos liaudies, esi jai svetimas ir piktas, apkrestas holawino, valentinkių iškrypimo.

Gerb. Redakcija.: prašau ištrinti mano kmentarą, nes jau išsipagyriojau, pakeičiau nuomonę,..ir su straipsnio mintymis ir autoriumi pilnai pritariu.

Gerb. Redakcija.: prašau ištrinti mano kmentarą, nes jau išsipagyriojau, pakeičiau nuomonę,..ir su straipsnio mintymis ir autoriumi pilnai pritariu.

koks tamsta ilgaamzis,taip sakant MClaudas....nes pameni kas vyko prieistoriniais laikais...o gal tai vis delto tik girto zuikio sapnas buvo?

Koks puikus tekstas!

Yra labai gerų minčių!

Puikus tekstas ir geros mintys yra rašomos rašalu,o ne srutomis... Bičas gyvena kitam pasauly...

Kaip Lazdijų Grinčas Kalėdas ir Naujus Metus skandino savo "kūryboje" , aišku graudu skaityti, bet žmogaus gaila, kažkoks piktas, nepatenkintas, tikriausia sunki vaikystės trauma iki dabar temdo gyvenimą!