Nuomonė: tai buvo ne vaikų pagrobimas, greičiau – vergų ir įkaitų išlaisvinimas

Mane dauguma rajono gyventojų žino kaip Lazdijų socialinės globos centro „Židinys“ direktorių. Tačiau reikalas, apie kurį noriu kalbėti, su „Židiniu“ visiškai nesusijęs. Kalbėsiu kaip Būdviečio seniūnijos bendruomenės žmogus. Vien noro padėti skatinamas padėjau nuo smurto pabėgusiai motinai su penkiais mažamečiais vaikais ir toliau tai darysiu.

„Lazdijų žvaigždės“ skaitytojai, ko gero, dar nepamiršo praėjusio šio laikraščio numerio, kur aš buvau apkaltintas vos ne žmonių grobimu, prekyba vaikais ar panašiais dalykais. Žodžiu, per gerą širdį išgarsėjau. Tačiau visai nesigailiu. Kadangi mano nuomonės apie tą įvykį, kai vėlyvą rugpjūčio 31-osios naktį parvežėme iš Kalvarijos savivaldybės Skersabalių kaimo motiną ir penkis jos mažamečius vaikus, niekas neklausė, noriu ją išsakyti dabar.

 Rugpjūčio 31 dieną, apie 22 valandą, man paskambino pažįstama moters iš Būdviečio seniūnijos ir papasakojo, kad jos giminaitė, gyvenanti gretimoje Kalvarijos savivaldybėje, Skersabalių kaime, yra skriaudžiama savo sugyventinio. Kartu yra ir mažamečiai vaikai. Skambinusi moteris sakė: toje šeimoje tai yra jau ne pirmas ir net ne dešimtas smurto atvejis. Kad tai buvo tiesa, sužinojau tik vėliau. Tačiau tą vakarą buvau prašomas tik nuvažiuoti į Skersabalius ir parvežti motiną su vaikais...

Egidijus Aleksonis, Būdviečio seniūnijos Dzūkų kaimo gyventojas

Plačiau – „Lazdijų žvaigždėje“ (2022-09-16).