A. Kundrotas teismuose laimėjo bylą prieš žemėtvarkininkus dėl 300 eurų baudos

Ankstesni sodybos savininkai valstybinėje žemėje sodino tujas ir statė tvorą   

  Buvęs Būdviečio seniūnas Arūnas Kundrotas praeitų metų lapkričio 3 dienos Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus vedėjos Audronės Gerasimovienės nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą ir nubaustas 300 eurų už tai, kad Paliūnų kaime jo pietinėje žemės sklypo riboje, pakelės žemėje, buvo savavališkai užimta valstybinė žemė, pastatyta tvora, auga pavienės tujos.

  Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. Kundrotas pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo šių metų sausio 7 dienos nutartimi skundas atmestas konstatavus, kad, atsižvelgus į administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktą informaciją ir įrodymus, įvertinus nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas skirti 300 eurų baudą yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau ir šią nutartį Paliūnų kaimo gyventojas apskundė Kauno apygardos teismui, prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

  A. Kundrotas tikino, kad tvoros savavališkai nestatė, tujų nesodino. Šiuos parodymus patvirtino liudytojos V. Š. ir I. K. 

  Kauno apygardos teismo išvadose rašoma: ,,Žemės sklype tvora pastatyta ir tujos pasodintos vadovaujantis 1993 metų sudaryta inventorine byla, dar iki jam 2006 metais paveldint žemės sklypą. A. Kundrotas pripažįsta, kad, 2017 m. lapkričio 16 dieną atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo kadastro duomenis, jam tapo žinoma, jog tvora pastatyta ir tujos pasodintos valstybinės žemės sklype. Kadangi po kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo valstybinės žemės sklype pastatytos tvoros nenugriovė ir iš šio sklypo tujų nepašalino, teismas gali daryti išvadą, jog tokiu būdu jis savavališkai naudojosi valstybine žeme, tačiau tokiu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad valstybinės žemės sklype pastatyta tvora atitverta ir tujomis užsodinta labai nedidelis valstybinės žemės sklypo plotas, šią žemės sklypo ploto dalį jis prižiūri, o nugriovus tvorą ir pašalinus tujas šia valstybinės žemės sklypo dalimi niekas naudotis negalėtų, kad šiuo metu žemės sklype jau būtina tvorą nugriauti ir tujas pašalinti, valstybinė įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija nereikalauja. Todėl yra pagrindas jo veiką pripažinti mažareikšme. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija turėjo pagrindą administracinės teisenos nepradėti ir padaryti išvadą, jog ir tokiu būdu galima įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Priimant sprendimą jį patraukti administracinėn atsakomybėn buvo vadovaujamasi vien formaliais pagrindais.“ 

 Žemėtvarkininkai reikalavo tvorą pašalinti iš valstybinės žemės 

  Tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba, pateikusi dokumentus teismui, įrodinėjo, kad sklypą juosianti tvora ir tujos užima valstybinės reikšmės kelio dalį, kurią patikėjimo teise valdo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija. 

  „Todėl pažeidimas gali būti siejamas ir su tinkamos teisės naudotis keliais bei jų infrastruktūra pažeidimu bei saugaus eismo užtikrinimo pažeidimu, nes minimalios kelio juostos susiaurinimas kelia grėsmę eismo saugumui. Pažeidėjas pripažįsta, kad tvora atitvertą ir pavienėmis tujomis užsodintą valstybinės žemės dalį pats prižiūri ir naudoja, ir, apelianto nuomone, nei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, nei kitiems asmenims netrukdo, o jo padaryta veika turėtų būti vertintina kaip mažareikšmė. Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsakyme apeliantui buvo aiškiai nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymu ir kitais galiojančiais teisės aktais valstybinės reikšmės kelio ribose negali stovėti kelio savininkui nepriklausantys statiniai ir, atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo išduoti leidimą tvoros statybai. Taip pat pažymi, kad tvora privalo būti pašalinta ir apie pašalinimo datą informuos atskiru raštu“, – rašoma Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime į A. Kundroto skundą. 

  Nepagrįstai paskyrė baudą  

  Kauno apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, skundžiamos nutarties motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, nusprendė, kad A. Kundroto apeliacinis skundas iš dalies pagrįstas. A. Kundroto kaltę padarius numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, tačiau jam nepagrįstai paskirta 300 eurų bauda, todėl tiek skundžiama nutartis, tiek Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus vedėjos 2021 metų lapkričio 3 dienos nutarimai keičiami.  

  Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Kauno apygardos teismas nusprendė administracinėn atsakomybėn patraukto A. Kundroto apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų šių metų sausio 7 d. nutartį. Taip pat teismas nusprendė pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjos Audronės Gerasimovienės praeitų metų lapkričio 3 dienos nutarimą dėl A. Kundroto administracinio nusižengimo ir paskirtą 300 eurų baudą pakeisti kita administracine nuobauda – įspėjimu.

Kęstas Sukackas (,,Lazdijų žvaigždė", 2022-03-10)