Bikuškio dvaras – klasicizmo perlas Alaušo ežero pusiasalyje
Radvila Astikaitis -pirmas žinomas dvaro savininkas
Istorinė kelionė nuo bajorų laikų iki šių dienų
Bikuškis – jaukus kaimas Utenos rajone, įsikūręs pietinėje Alaušo ežero pakrantėje. Vaizdingas pusiasalis, kurio aukšti šlaitai leidžiasi tiesiai į vandenį, kuria ypatingą kraštovaizdžio grožį. Čia nuo seno stūkso Bikuškio dvaras – istorinė, architektūrinė ir kultūrinė vertybė, menanti įvairių epochų pėdsakus.
Rašytiniuose šaltiniuose Bikuškio vietovė ir dvaras minimi jau XIV a. Dvaro rūmai, manoma, pastatyti XIX a. pradžioje, atspindi klasicizmo stiliaus bruožus: simetrišką planą, saikingas dekoro detales ir santūrų fasadą. Greta rūmų stovi XIX a. medinė klėtis – liaudiškos architektūros pavyzdys, taip pat išlikę buvusių ūkinių pastatų griuvėsiai – spirito gamyklos, kalvės ir daržinės fragmentai.
Per ilgą savo istoriją dvaras priklausė įvairioms giminėms – Radviloms, Oginskiams, Prušinskiams, Plevakams, Beneckiams, Drazdauskams. XVIII a. pabaigoje Prušinskiai prie dvaro leido steigti miestelį, organizuoti turgus ir metinius prekymečius. XIX a. pabaigoje dvaro valdos siekė apie 500 hektarų, buvo septyni palivarkai ir keli kaimai. Tokia žemės valda liudijo dvaro ekonominę galią ir reikšmę visame regione.
Pirmasis pasaulinis karas ir žemės reforma pakeitė dvaro likimą – 1928 m. tuometinei savininkei Marijai Puzinauskaitei buvo nusavinta 194 ha žemės. Vėliau dvaras priklausė gydytojui P. Svilui. 1940 m. nacionalizavus, pastatai buvo pritaikyti įvairioms reikmėms: čia veikė kareivinės, kolūkio kontora, buvo įrengti butai, poilsio namai. 1980 m. nugriautas kumetynas, kurio vietoje šiandien matyti tik reljefo pėdsakai.
Atkūrimo darbai prasidėjo po 1992 m., kai dvaras buvo grąžintas paveldėtojams, o nuo 1996 m. naujieji savininkai Dalia ir Gintaras Gruodžiai ėmėsi kruopščios rūmų restauracijos. Restauracija buvo ilga ir sudėtinga – teko sutvirtinti konstrukcijas, atkurti fasadų autentiškumą, pritaikyti vidaus erdves šiuolaikiniams poreikiams, išlaikant istorinę dvasią. Atkuriant buvo naudojamos senosios nuotraukos, archyviniai brėžiniai bei meistrų, išmanančių tradicines technologijas, darbas.
Architektūra ir gamtos aplinka
Šiandien dvaras atgavo savo architektūrinį grožį ir tapo gyvu kultūros židiniu. Bikuškio dvare vyksta tapybos plenerai, teatro spektakliai, simfoninės muzikos koncertai. Įkurta meno galerija, formuojamas granito skulptūrų parkas, kuris po truputį tampa savita lauko ekspozicija. Vasaros metu čia organizuojamos vestuvės, šeimos šventės, teminiai vakarai ir net jogos stovyklos, pritraukiančios lankytojus iš visos Lietuvos.
Bikuškio dvaras šiandien: kultūros ir poilsio erdvė
Dvaras siūlo ir kaimo turizmo paslaugas – apgyvendinimą, konferencijų bei pobūvių sales, pirtį, vandens pramogas. Alaušo ežero pakrantė suteikia galimybę plaukioti valtimis, maudytis, žvejoti. Dvaro teritorijoje tvyro ramybės ir istorijos aura – čia kiekvienas kampelis mena praeities laikus, bet kartu kviečia mėgautis dabarties patogumais.
Bikuškio dvaras šiandien jungia istoriją, meną ir šiuolaikinį gyvenimą. Vaizdingas Alaušo ežero krantas, restauruoti rūmai ir gyva kultūrinė veikla daro šią vietą išskirtine ne tik Utenos krašte, bet ir visoje Lietuvoje. Čia saugoma praeities atmintis, puoselėjama gamta ir kuriama ateitis, kuri vilioja sugrįžti dar ne kartą.