Juozas Žitkauskas: „Norėjau, kad iš antologijos tekstų pirmiausia atsivertų mūsų gražusis kraštas“

Pirmą kartą rajono istorijoje išleista Lazdijų krašto rašytojų antologija „Žaliuose ežerynuose“. Joje – 86 autorių kūryba: nuo labai garsių iki kažkiek primirštų, bet vienaip ar kitaip susijusių su rajonu.
Knygą sudarė poetas, kultūros darbuotojas, cikras dzūkas Juozas Žitkauskas, ją išleido asociacija „Slinktys“. Leidinio sudarytojas sutiko atsakyti į korespondento Kęsto Sukacko klausimus, pasikalbėti apie antologijoje spausdinamą autorių kūrybą ir t. t.   

Didžiausias blogis – abejingumas ir nenoras žinoti daugiau, nei siekia nosis

– Atlikai milžinišką darbą. Esi minėjęs, kad Lazdijų krašto rašytojų antologiją sudarinėjai 10 metų. Gal gali atskleisti paslaptį, kaip kilo idėja tokią knygą išleisti, kas paskatino?

– Kadangi idėja kilo prieš daugiau nei dešimt metų, tai dabar labai sunku pasakyti, kaip ji radosi, jau nelabai ir atsimenu. Greičiausiai viską nulėmė mano nuo pat brandžios paauglystės pastovus domėjimasis mūsų krašto literatais. Būdamas devintokas nusipirkau 1987 m. išleistą V. Vanago „Lietuvių rašytojų sąvadą“ ir pirmiausia iš ten ant atskiro lapelio susirašiau mūsų krašte gimusius ir gyvenusius rašytojus. Ten jų aptikau beveik keturias dešimtis. Jau tada bandžiau sekti jų kūrybos bei gyvenimo pėdsakais. Iš to sekimo ir mano susidomėjimas Vincu Kazoku. Taigi, ta mintis manęs niekada nebuvo apleidusi. 2013 metais pradėjau sistemingai kaupti, skaityti bei atrinkinėti tekstus būsimai antologijai. Pirmieji treji metai buvo patys intensyviausi, vėliau entuziazmas sumažėjo dėl negauto finansavimo. Tačiau, net jau ir nieko nesitikėdamas, vis tiek savo krašto autorių knygas skaitydavau su rašikliu rankoje ir žymėdavausi galimus tekstus, kurie tiktų tokiai rinktinei.

– Šioje knygoje spausdinama 86 mūsų rajone gimusių, gyvenančių, gyvenusių bei dirbusių ir po pasaulį pasklidusių arba tik mūsų krašte vasaras leidusių, poilsiavusių autorių kūrinių ištraukos. Kaip pats rašei, atviriau ar mažiau akivaizdžiai, bet Lazdijų kraštas turėjo įtakos visų jų kūrybai. Dauguma žmonių žinojo, kad mūsų krašte gimė, mokėsi ir kūrė jau anapilin išėję vieni talentingiausių šalies poetų Sigitas Geda, kurio 80 metų jubiliejų ką tik pažymėjome, Lazdijuose mokytojavusi Salomėja Nėris, poetas Vincas Kazokas, prozininkė Bitė Vilimaitė bei kiti. Iš čia kilę ir dabar savo kūriniais garsina literatūros kritikas Valentinas Sventickas, pas močiutę Maišymų kaime vaikystėje vasaras leidęs poetas Aidas Marčėnas, Veisiejuose gyvenęs vienas garsiausių šiuolaikinės kartos poetų Gintaras Bleizgys, rašytojas Romas Sadauskas bei šiuo metu Bugiedos kaime gyvenantis poetas Jonas Liniauskas. Visų ir neišvardinsi, tačiau kaip tau pavyko surasti ir plačiau visuomenei pristatyti dar daugiau nei prieš 400 metų Šventežeryje gimusį pirmąjį Biblijos vertėją į lietuvių kalbą Samuelį Boguslavą Chilinskį, Vincą Palukaitį, Vytautą Volertą ir kitus primirštus autorius?

– Dėl to, kad nuolat domėjausi. Apie tai, kad Šventežeryje gimęs S. B. Chilinskis, nurodoma visuose žinynuose. Tik reikia juos paskaitinėti. Ankstesniuose šaltiniuose jo gimimo vieta buvo nurodoma su klaustuku, tačiau pastarojo meto medžiagoje jokių klaustukų nebelikę.

Apie tai, kad V. Palukaitis XIX a. antroje pusėje mokytojavo Kapčiamiestyje, taip pat rasime visuose žinynuose, o tarpukario periodiniuose leidiniuose dar ir pridedama, kad tuo metu Kapčiamiestyje būta vienos geriausių to meto Lietuvoje mokyklų. Tad kaip aš, būdamas kapčiamiestietis, į tai galėjau nekreipti dėmesio? V. Volertas labiau yra mūsų laikų prozininkas, gimęs 1921 metais, miręs prieš 11 metų, tad apie jį, kiek žinau, Noragėlių, Krikštonių žmonės žino ir neabejingi jo atminimui. Štai Krikštonių parapijos klebonijoje 1992 m. buvo atidaryta V. Volerto biblioteka. Nežinau, ar ji šiandien veikia.

Antologijoje yra ir daugiau autorių, kurie Lazdijų rajone nežinomi arba primiršti. Kad ir netoli Lazdijų, Viskakarčemės kaime gimęs poetas Vidas Marcinkevičius... Čia būtų galima ir daugiau pavardinti. Manau, kad tas nežinojimas yra ne iš nežinojimo tiesiog, o iš nenoro žinoti, savotiško abejingumo. Prisiminkime, po kiek metų praėjus nuo S. Gedos mirties buvo pastatyta nuoroda kelyje Leipalingis–Veisiejai į jo gimtinės vietą Paterų kaime... Arba kada Veisiejų gimnazija pavadinta poeto vardu?

Ne kartą esu Kapčiamiestyje kalbėjęs apie V. Palukaitį, akcentavęs ir tą faktą apie geriausią 19 amžiaus Lietuvoje mokyklą... Ir kas iš to? Gal šiandien muziejuje ir yra apie tai informacija, bet vietos pedagogų tai visai nesudomino. Man gaila, kad iki šiol mano tėviškėje labai daug neįamžintų iškilių asmenybių, kurių kūrybos taip pat yra ir antologijoje. Didžiausias blogis – abejingumas ir nenoras žinoti daugiau, nei siekia nosis. Štai Veisiejuose neseniai pristatinėjome antologiją. Deja, renginys nesudomino nė vieno vietos gimnazijos pedagogo, nė vieno kultūros darbuotojo (neskaitant bibliotekininkių). Liūdna, ką čia daugiau ir pasakyti.

Atsisakė savo kūrybą publikuoti antologijoje
    
– Tau teko spręsti didelę dilemą – kaip pasirinkti ir kokias autorių kūrinių ištraukas spausdinti šioje antologijoje. Turbūt buvai sukūręs savo metodiką, kuria naudojaisi?

– Tikrai nelengva. Metodika buvo labai paprasta – norėjau, kad iš antologijos tekstų pirmiausia atsivertų mūsų gražusis kraštas. Tad pirmenybė buvo teikiama tokiems tekstams, kuriuose yra tiesioginių nuorodų arba užuominų į konkrečias vietoves, nebent jiems pritrūkdavo kūrybinės, literatūrinės brandos. Jeigu tokių nebūdavo, rinkdavausi, kas šalia to arčiausia. Be abejo, antologijos sudarymas – gana subjektyvus autoriaus pasirinkimas. Tačiau bene sunkiausia buvo atsirinkti mūsų svarbių krašto rašytojų S. Gedos, R. Sadausko, G. Bleizgio, Dianos Šarakauskaitės kūrybą, kur tų užuominų tiek daug, kad iš kiekvieno jų galima padaryti atskiras antologijas. Šie autoriai yra pavyzdys, kaip gimtinė maitina savo kūrėją, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos.

– Ar buvo tokių autorių, kuriuos buvo sunku įkalbinti spausdinti kūrybą antologijoje, ar buvo dvejojančių, juk kuriantys žmonės dažnai keičia savo nuomonę?

Viena autorė atsisakė savo kūrybą publikuoti antologijoje. Nepykstu dėl to. Kiekvieno apsisprendimo teisė.

Antologija nebūtų pasirodžiusi, jei...

– Turbūt sutiksi, kad tokios didelės apimties antologijos išleidimas yra procesas. Kas tau padėjo šiame sudėtingame darbe?

– Pirmiausia ši antologija nebūtų pasirodžiusi, jeigu Lazdijų rajono savivaldybės viešoji biblioteka nebūtų pateikusi paraiškos Lietuvos kultūros tarybai ir nelaimėjusi konkurso. Tad idėjos talkininkė ir palaikytoja buvo bibliotekos direktorės pavaduotoja Asta Mickevičienė, vėliau daug dirbau su Vida Levy. Pagrindinė komanda, kuri knygą rengė ir puošė, buvo dailininkė-dizainerė Gabija Matkutė, maketuotojas Rokas Gelažius, korektorės Rasa Milerytė, Ilona Čiužauskaitė. Per patį antologijos piką visą laiką buvo atverstas Albino Jarmalos parengtas ir išleistas žinynas „Lazdijų krašto žmonės“ (o kai ko ten pritrūkdavo, tai skambindavau Albinui ir teiravausi).

– Manau, kad Lazdijų krašto rašytojų antologija „Žaliuose ežerynuose“ yra prestižinis leidinys mūsų kraštui, kurį paskaitęs supranti, kiek daug čia gyveno ir gyvena sumanių, talentingų rašytojų, rašančių ir kuriančių žmonių. Ši antologija jau buvo pristatyta Vilniaus knygų mugėje, Lazdijų bibliotekoje, Lietuvos rašytojų sąjungoje. Kur dar esi numatęs antologiją pristatyti?

– Bene intensyviausias pristatymų maratonas laukia balandžio 19–21 dienomis Lazdijų rajone. Tuo metu antologiją pristatysime Rudaminoje, Šeštokuose, Krosnoje, Avižieniuose, Kapčiamiestyje, Kučiūnuose, Seirijuose, Krikštonyse ir Šventežeryje. Gegužės mėnesį suplanuotas pristatymas Klaipėdoje, dar laukia Kaunas...

– Kaip sudarytojas ar esi gavęs atsiliepimų, pageidavimų, o galbūt ir pastabų?

– Taip, esu sulaukęs ir pagyrimų, ir priekaištų. Priekaištų, panašu, kad dar bus daugiau, ir, įtariu, kad jie panašūs – kodėl nėra vieno ar kito autoriaus. Sudarinėdamas antologiją mėginau vadovautis kokybės ir kiekybės principu. Kur buvo įmanoma, kokybės kartelę teko šiek tiek ir nuleisti. Tačiau gali būti, kad dėl žmogiško faktoriaus – nežinojimo – vieną ar kitą autorių praleidau. Tai nėra gerai, bet kam gi nepasitaiko...   

– Kaip ši knyga yra platinama, kur ją įsigyti?

– Žinoma, pirmiausia knygą bus galima įsigyti per pristatymus. Šiuo metu antologija jau prekiaujama interneto knygynuose: www.slinktys.lt, www.knygos.lt, www.patogupirkti.lt. Deja, didžiuosiuose knygynuose mes nelabai pageidaujami.  
 
– Tavo gyvenimas ir darbas susijęs su literatūra, tavo galva nuolat pilna idėjų, minčių, kurios neleidžia nurimti. Todėl pabaigoje paklausiu: kokie ateities planai, kuo dar mus nudžiuginsi?

– Be kasdieninių darbų, šiuo metu renginiu naują savo eilėraščių knygą dzūkų tarme. Taip pat rašau libretą miuziklui, kurio premjera planuojama lapkričio mėnesį Varėnoje.

–  Ačiū už pokalbį.

,,Lazdijų žvaigždė"