Nelegalai Lazdijų nepasiekė, vedlius teismas pasiuntė už grotų

Iš Šėtos miestelio (Kėdainių r.) į Lazdijų miestą, esantį šalia Lietuvos – Lenkijos sienos, dešimt Vietnamo valstybės piliečių nelegaliai gabenęs kaunietis 54–erių metų Antanas Ramanauskas  nuteistas realia laisvės atėmimo bausme.
Birželio pabaigoje savo 55–ąjį gimtadienį minėsiantis iš Lazdijų rajono Kapčiamiesčio apylinkių kilęs, o dabar Kaune gyvenamąją vietą deklaravęs  A. Ramanauskas sutiks už grotų.
Tokį nuosprendį pirmadienį paskelbė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo A. Ramanausko skundą.
Kiek anksčiau už tą patį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti ir du A. Ramanausko sūnūs – 31–erių Martynas ir 28–erių Laurynas Ramanauskai, padėję tėvui vykdyti nusikaltimą, tačiau teismas atidėjo jiems bausmės vykdymą.
Teismas taip pat konfiskavo automobilius „Ford Transit“ ir BMW, kuriais buvo gabenami vietnamiečiai ir vykdoma nelegalus vežančio mikroautobuso palyda, ir kurie priklausė nuteistųjų motinai ir žmonai Virginijai Ramanauskienei.
Nelegalų biznyje –  visa šeima
Kaip buvo nustatyta bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis A. Ramanauskas parodė, kad 2016–ų metų birželio mėnesį jam paskambino iš anksčiau pažįstamas latvis Anis ar Auris, pavardės nežino. Paprašė nuo Kėdainių rajono iki Lazdijų degalinės „Statoil“ pavežti dešimt žmonių. Pasakė, kad reikės vežti užsieniečius, įvardijo, kad nelegalūs žmonės.
Nuvažiavo prie Šėtos miestelio. A. Ramanauskas važiavo krovininiu mikroautobusu „Ford Transit“ be langų. Šitas automobilis registruotas jo žmonos vardu, mikroautobusu kaltinamasis važiavo vienas.
Sūnui Martynui A. Ramanauskas pasakė, kad jį palydėtų, sūnūs važiavo priekyje automobiliu BMW. Šis automobilis yra jo žmonos Virginijos Ramanauskienės.
Sūnūs turėjo važiuoti priekyje ir žiūrėti, ar nėra policijos. Jei būtų kelyje policija, turėjo jam pranešti.
Kai atvažiavo į Šėtą, pamatė du automobilius – „Audi“ ir „Passat“ su latviškais numeriais. Ten buvo tas pažįstamas latvis. Iš tų mašinų pas A. Ramanauską į automobilio „Ford Transit“ krovinių skyrių sulipo nelegalūs vietnamiečiai, jų buvo dešimt. Jie visi buvo panašūs, neatskyrė, kiek vyrų, kiek moterų buvo. Suprato, kad išvaizda azijietiška.
Latvis jam pažadėjo 1000 eurų už jų nuvežimą, būtų pinigus padavęs Lazdijuose degalinėje. Iš latvio pinigų negavo. Tuos žmones į Lazdijus turėjo pristatyti tos pačios dienos vakare. Šėtoje buvo apie pietus. Kai atvažiavo į Šėtą, sūnūs buvo toliau nuo miestelio. Prie pat nebuvo privažiavę. Martynui pasakė, kad lauktų ant kelio.
Paskui, kai vietnamiečiai sulipo, paskambino Martynui ir pasakė, kad važiuotų Kauno link. Nuo Šėtos sūnūs pajudėjo, kai jis paskambino. Važiuodamas su Laurynu nekontaktavo, su Martynu gal 1–2 kartus kalbėjo.
Žmones vežė į Kaune esančius garažus dėl to, kad tą dieną jo žmona ir uošvienė buvo sode, dirbo ir jis jas turėjo parvežti namo. Pagalvojo, kad nelegalai pabus garaže. Važiavo į Žvangučių g. esantį garažą, kuris yra jo draugo Povilo Šalaviejaus. Tame garaže teko keisti tepalus ar pasiremontuoti mašiną, turėjo nuo garažo raktus. Martynas su Laurynu važiavo priekyje. Atvažiavo į garažą išlaipinti vietnamiečių ir garaže juos sulaikė policijos pareigūnai.
Manė, kad yra Rusijoje
Apklausti ikiteisminio tyrimo metu liudytojais vietnamiečiai parodė, kad iš Vietnamo išvyko 2016 metų birželio pradžioje, turėdami tikslą dirbti Rusijoje statybų srityje. Darbą turėjo parūpinti ten pasitiksiantis žmogus.
Šią kelionę organizavo nelegalų tėvai, kurie  tvarkė dokumentus. Dar būnant Vietname, tėvai sumokėjo po 1000 JAV dolerių asmeniui, kuris organizavo kelionę. To asmens nei vienas jų nepažįsta. Taip pat dar turėjo sumokėti po 4000 JAV dolerių, kai įsidarbins.
Atskridus į Rusiją, kur tiksliai nežino, juos pasitiko nepažįstami asmenys, vienas buvo vietnamietis, kitas – europietis. Nuvežė į kažkokį viešbutį ir ten apgyvendino. Kur šis viešbutis yra, nežino. Lydėjęs vietnamietis pasakė, kad pailsėtų, o rytoj veš į darbą.
Kitą dieną nepažįstamas asmuo nuvežė visus iki nežinomo miško. Važiavo apie 9–10 val. su lengvuoju automobiliu, koks modelis – nežino, spalvos neatsimena. Atvažiavęs prie miško, pamatė dar septynis Vietnamo tautybės asmenis. Su dviem vedliais ėjo apie 3 paras per mišką. Paskui atvykus asmeniui su automobiliu, važiavo apie 5–6 val. iki kažkokio tvarto. Ten pastebėjo ir gyvenamųjų namų. Ten buvo nurodyta laukti, o patys vairuotojai išvažiavo.
Maždaug po vienos paros atvažiavo mėlynos spalvos mikroautobusas ir visi susėdo. Su šiuo mikroautobusu važiavo apie 2 val. ir  buvo sulaikyti. Kuria kryptimi važiavo, nežino. Kai ėjo per miškus, jokių valstybės sienos ženklų ar tvorų nematė, nesuprato, kad kerta valstybių sienas. Nežinojo, kokioje šalyje tuo metu buvo, manė, kad Rusijoje. Negalėtų atpažinti asmenų, kurie lydėdavo, nes jie buvo su kaukėmis arba veidus slėpė po šalikais.
Gynėsi tebuvęs pagalbininku, ne organizatoriumi
Teisme A. Ramanauskas teigė, kad taip pasielgti pasiryžo dėl sunkios finansinės padėties – nusikaltimo padarymo metu vyras buvo oficialiai bedarbis.
Kauno apygardos teismas, nagrinėjęs šią bylą, nelegalų vedliams buvo griežtas. 2017–ų metų kovo 21–ą dieną tėvas A. Ramanauskas buvo nuteistas 1–erių metų ir 9–ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atliekant pataisos namuose. Pritaikius įstatyme numatytą bausmės sumažinimo galimybę, galutinė bausmė paskirta 1 metų 2 mėnesių nelaisvės, bausmę atliekant pataisos namuose.
Sūnūs M. ir L. Ramanauskai buvo nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Pritaikius įstatyme numatytą bausmės sumažinimo galimybę trečdaliu, galutinė bausmė buvo paskirta 1 metai nelaisvės, bausmės vykdymą atidedant 2–iems metams.
Sūnūs L. ir M. Ramanauskai Kauno apygardos teismo nuosprendžio neskundė, o A. Ramanausko gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apygardos nuosprendžio dalį dėl automobilio BMW konfiskavimo, ir paskirti nuteistajam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
Skunde A. Ramanauskas aiškino tebuvęs nusikaltimo pagalbininkas, o ne organizatorius. Neva tik sutiko pavežti užsieniečius nuo Šėtos miestelio iki Lazdijų miesto, už tai pinigų negavo, kadangi pinigai buvo pažadėti atvykus į Lazdijų miestą, jo vaidmuo buvo antraeilis, jis buvo vairuotojas, iš karto prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, netrukdė tyrimui ir nuoširdžiai gailėjosi.
Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, pirmininkaujama teismo pirmininko Aloyzo Kruopio, nuteistajam paliko galioti realią laisvės atėmimo bausmę.
„Šioje byloje asmuo nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, tai yra už sunkaus nusikaltimo padarymą. Baudžiamasis įstatymas už BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą“, – sakė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėja Vilma Budėnienė.
Spalvinga nuteistojo biografija
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. Ramanauskas padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. Praeityje vyras Lietuvos Respublikoje už cigarečių kontrabandą teistas vieną kartą, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, taip pat anksčiau net tris kartus už kontrabandą buvo teistas Vokietijoje.
2015 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu A. Ramanauskas buvo pripažintas kaltu dėl cigarečių kontrabandos ir jam buvo paskirta 5046,44 Eur bauda.
Nuteistasis jam paskirtos baudos nesumokėjo, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi vyrui bauda buvo pakeista į šešiasdešimt septynių parų arešto bausmę.
Minėtą arešto bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje vyras atliko nuo 2017 m. kovo 13 d. iki gegužės 19 d., t.y. laukdamas teismo nuosprendžio už nelegalų gabenimą.
Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė dienas po apkaltinamojo Kauno apygardos teismo nuosprendžio, kai nuteistasis buvo nuteistas už nelegalų gabenimą ir tuo metu realiai atliko anksčiau paskirtą areštą Lukiškių tardymo izoliatoriuje, įskaityti į naujai paskirtą bausmę ir realiai už grotų A. Ramanauskas praleis viena diena ilgiau – 1 metus 2 mėnesius ir 1 dieną.
Aktyviausi nelegalių migrantų vedliai – čečėnai ir lietuviai
Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Viešųjų ryšių departamento vadovo Giedriaus Mišučio, nors bausmės už nelegalų gabenimą yra griežtos – laisvės atėmimo bausmė, tačiau šis „verslas“ vis dar išlieka populiarus tarp nusikalsti linkusių asmenų.
2016–ais metais, pasak VSAT atstovo, tarnyba sulaikė 226 Vietnamo kilmės nelegalus, 44 afganistaniečius, 24 gruzinus, 18 Irako piliečių, po keletą ukrainiečių, baltarusių, Rusijos pilietybę turinčių asmenų, kurie neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną ar pažeidė buvimo joje tvarką.
2017–ais metais iki birželio 5 dienos VSAT buvo sulaikę 20 Vietnamo piliečių, 6 – Kubos ir 4 – Pakistano nelegalus.
Pasak G. Mišučio, 2016–ais metais nustatyta ir sulaikyta per 30 nelegalų vedlių, kai kuriose bylose dar vyksta ikiteisminis nagrinėjimas, kitos jau perduotos teismui.
„Aktyviausi, kaip rodo mūsų turimi duomenys, nelegalų vedliai, veikiantys Lietuvoje, yra čečėnų kilmės Rusijos Federacijos piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje. Tokių 2016–ais metais išaiškinome 15–ka. Antroje vietoje – lietuviai, kurių sulaikėme 6, trečioje vietoje – latviai“, – sakė VSAT atstovas.
Pasak G. Mišučio, jei anksčiau didžioji dalis nelegalų būdavo sulaikoma ties Lietuvos – Baltarusijos siena, kai šie miškingomis ir pelkėtomis vietovėmis pereidavo pėsčiomis į Lietuvą, tai paskutiniu metu stebima nauja nusikaltėlių taktika.
„Paskutiniais metais stebime, kad nelegalai yra gabenami iš Latvijos – per Lietuvą į Lenkiją. Dažniausiai jie atvyksta legaliai į Rusiją, iš ten nusikalstamų grupuočių pervežami nelegaliai į Latviją, o iš čia gabenami mūsų šalies teritorija į Lenkiją ir kitas Europos valstybes“, – sakė VSAT pareigūnas.

Vilma Danauskienė, „Lazdijų žvaigždė“