Akibrokštas: ežero pakrantę lyg savą susitvarkiusio verslininko nebaudė, o paglostė - žmonės priblokšti

Vieni už gamtos niokojimą ir nelegalias statybas Lietuvoje baudžiami iš peties, kitiems, pasirodo, randasi galimybių atitaisyti žalą pagal kažkokius mistinius priemonių planus. Tai akivaizdžiai įrodė istorija, kai Lazdijų rajone, Kareivonių kaime, buvo nukasta Niedaus ežero pakrantė.
Šiose apylinkėse gerai žinomam verslininkui Romualdui Pašukoniui už barbarišką gamtos niokojimą iki šiol ne tik kad bauda neskirta, bet dar ir suteikta valdininkų malonė – atstatyti pakrantę, bet tik tiek, kiek jam atrodysią įmanoma.
Po Joninių Lazdijų rajono savivaldybė, Kapčiamiesčio seniūnas Vidmantas Dambrauskas ir vietiniai gyventojai buvo apstulbę, pamatę, kokį perversmą valdose užkūrė R. Pašukonis – vos per kelias dienas buvo nukastas nemenkas Niedaus šlaitas ir pradėta didžiulio liepto, prieplaukos ir savo paplūdimio statyba.
Kai dar liepos pradžioje tokiu gamtos niokojimu domėjosi „Lietuvos rytas“, seniūnas V. Dambrauskas tikino nieko nematęs ir esą apie šlaito nukasimą sužinojęs tik iš žurnalistų.
Po kelių dienų buvo sudaryta Lazdijų rajono savivaldybės komisija, kuri sykiu su Dzūkijos nacionalinio parko atstovais ir seniūnu apžiūrėjo, kaip šeimininkauja R. Pašukonis.
„Ką ir kalbėti, vaizdas – tiesiog pribloškiantis. Galvoje netelpa, kodėl reikėjo šitaip suniokot Niedaus pakrantę“, – po apsilankymo prie R. Pašukonio valdų nukasto ežero šlaito tada „Lietuvos rytui“ kalbėjo Lazdijų rajono vyriausiasis architektas Ričardas Vyšniauskas.
Be to, jis patvirtino, kad R. Pašukonis jokių leidimų tokioms drastiškoms pertvarkoms savo valdose iš savivaldybės nebuvo ne tik kad negavęs, bet net ir neprašęs.
Liepos pradžioje principingai situacija vertino ir Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Evaldas Brusokas, tvirtindamas, kad tie asmenys, kurie vaizdingose ežerų ar upių pakrantėse turi sodybas ar ūkius ir nori persitvarkyti apsaugines jų juostas, pirmiausia privalo parengti projektus.
„Turint projektus, būtini ir specialūs leidimai numatomiems darbams. Viso to jis (R. Pašukonis – red.), atrodo, neturėjo ir mums aiškino, kad po liūčių dalis ežero šlaito nuslinko, todėl likusią dalį nukasęs, o dabar planuoja statyti akmeninę tvorelę“, – kalbėjo E. Brusokas, apžiūrėjęs R. Pašukonio nukastą Niedaus ežero šlaitą.
Tačiau po mėnesio jo tonas ženkliai sušvelnėjo. Negana to, jis tvirtino, kad R. Pašukoniui iki šiol net jokia bauda nepaskirta.
Kokie angelai saugo verslininką?
Kas atsitiko, kad principingumas R. Pašukonio atžvilgiu išgaravo lyg vasaros ryto rūkas ir E. Brusokas jau kalba kur kas minkščiau, gal net palankiai verslininkui?
Iš pradžių jis tvirtino net negalįs pasakyti, kokia bauda gresia R. Pašukoniui, nes esą labai sudėtinga panašių baudų apskaičiavimo metodika.
Praėjusios savaitės pabaigoje jo, kaip patyrusio aplinkosaugininko, argumentai dar labiau nustebino: „Bauda dar nepaskirta. Reikia surašyti priemonių planą, kaip tą krantą atstatyt“.
Paklaustas, ar vis dėlto R. Pašukoniui bus privalu atstatyti nukastą Niedaus ežero šlaitą, E. Brusokas atsainiai tarstelėjo: „Kiek įmanoma“.
Išsamesnių paaiškinimų inspekcijos viršininkas nepateikė, nes po darbo skubėjo į kažkokį renginį.
Iš to ką pasakė E. Brusokas norom nenorom peršasi išvada, kad, jei R. Pašukoniui ir bus nurodyta atstatyti nukastą ežero šlaitą, tai tik tiek, kiek jam pačiam atrodysią priimtina.
Vieni už gamtos niokojimą ir nelegalias statybas Lietuvoje baudžiami iš peties, kitiems, pasirodo, randasi galimybių atitaisyti žalą pagal kažkokius mistinius priemonių planus.
Darbai vyksta kaip iš pypkės
Kol valdininkai svarsto, o gal bando sukurpti pačias menkiausias sankcijas R. Pašukoniui, jo valdose ties nukastu ežero šlaitu darbai intensyviai vyksta beveik kasdien.
Kaimynai pastebėjo, kad, kai tik buvo nukastas ežero šlaitas, pasirodė sunkvežimis su cemento maišytuvu. Praplatėjo pakrantė, atsirado didelis lieptas, į ežerą iki šiol nuleistas nemenkas vamzdis, kuriuo į verslininko sklype esančius prūdus pumpuojamas ežero vanduo.
Ilgai bylinėjosi su kaimynu
Su pačiu R. Pašukoniu nei liepos mėnesį, nei pastaruoju metu pasikalbėti, kodėl jis ryžosi be jokių leidimų nukasti ežero šlaitą ir imtis nemenkų statybų, pasikalbėti nepavyko. Jis tik yra sakęs, kad savo valdose galįs daryti ką panorėjęs.
Provincijoje vieni kaimynai apie kitus neretai žino kur kas daugiau, nei valstybės institucijų pareigūnai, aiškindamiesi kokius nors pažeidimus.
Kapčiamiesčio apylinkėse kalbama, kad R. Pašukonis, kaip medžio apdirbimo įmonės savininkas ir vietinio medžiotojų būrelio narys, laikomas įtakingu, turinčiu ryšių ir rajone, ir visoje Lietuvoje, žmogumi.
Gal dėlto net jo pusbrolis Mindaugas Sadeckas, nuo pat vaikystės gyvenantis kitame ežero krante, tiesiai priešais nukastą Niedaus šlaitą, „Lietuvos rytui“ išsigandęs tvirtino, nematęs ir negirdėjęs, kas darosi artimo giminaičio valdose: „Medžiai užstojo vaizdą, tik po jūsų skambučio pamačiau, kad ežero šlaitas nukastas“.
Kiti R. Pašukonio kaimynai taip pat buvo nekalbūs. Atseit, ką gali žinoti, ko imsis įtakingas verslininkas.
Kodėl R. Pašukoniui prireikė nukasti ežero šlaitą ir jo papėdėje, prie pat vandens imtis statybų, „Lietuvos rytui“ prasitarė vienas Kapčiamiesčio senbuvis, nenorėjęs, kad būtų minima jo pavardė.
Pasirodo, kažkada R. Pašukonis buvo žemės, kurioje dabar yra jo sodyba, bendrasavininkas su šalia, taip pat ant Niedaus kranto įsikūrusiu Dainiumi Leonu. Pastarasis žemės ir sodybą įsigijo iš R. Pašukonio giminaičio Juliaus Žitkausko.
Kurį laiką R. Pašukonis ir D. Leonas savo valdų nebuvo įregistravę atskirai. Gyveno, turėdami bendrą žemės planą. Kai prieš kelerius metus prasidėjo dokumentų tvarkymas, kaimynams teko minti net teismų slenksčius. Mat, D. Leonui priklauso dar nedidelis žemės sklypas iš kitos R. Pašukonio valdų ir taip pat su ežero pakrante. Matyt, pastarajam norėjosi plačiau šeimininkauti prie ežero, bet gi kaimynas savo valdomis tarsi įrėminęs iš abiejų pusių.
Kuo baigėsi bylinėjimasis, D. Leono žmona Renata Leonienė kalbėti nepanoro: „Nenoriu nieko pasakoti. Mums tik norisi ramybės“.
Greičiausiai, R. Pašukonis pasiekė ko norėjo, nes į pagalbą teisme su D. Leonu buvo pasitelkęs Lazdijų rajone liūdnai pagarsėjusį buvusį teisėją, dabar advokataujantį Arvydą Gudą.
Jį dar 2003 m. vasarą iš pareigų už poelgį, žeminantį teisėjo vardą – talkinimą kontrabandininkams – atleido tuometinis prezidentas Rolandas Paksas.
Kas trukdo nubausti kaltininką?
Iš „Lietuvos ryto“ sužinojęs, kaip niokojamos vaizdingos Niedaus ežero pakrantės, į Seimą Lazdijų rajone rinktas druskininkietis Zenonas Streikus tvirtino manąs, kad tokius vandalizmo aktus privalu vertinti itin principingai.
„Be jokios abejonės, gamtosaugininkai turės išsiaiškinti šį atvejį, o, jei prireiks, teks kreiptis ir į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką. Juk jau yra buvę istorijų, kai panašūs atvejai gamtosaugininkų buvo įvertinti ypatingai griežtai.
Jau nekalbant apie mero (Druskininkų mero Ričardo Malinausko – red.) istoriją, kai jo sodybos tvora prie upelio tiesiog metrais buvo matuojama, ją net mokslininkai tyrinėjo“, – liepos pradžioje kalbėjo Z. Streikus, žadėdamas pasidomėti nukastu Niedaus ežero krantu.
Pastaruoju metu su šiuo Seimo nariu susisiekti nepavyksta. Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas stebėjosi, kad Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai iki šiol nesugebėjo skirti R. Pašukoniui baudos.
„Juk šiuo atveju nereikia aiškintis kokių nors ypatingų aplinkybių, kaip, pavyzdžiui, koks praplaukiantis laivas ar dar kas nors į Baltijos jūrą neseniai išpylė teršalus? Čia situacija – visiškai akivaizdi ir aiški – neteisėtai, be jokio projekto ir leidimo nukastas nemenkas ežero šlaitas. Kaltininkas irgi – žinomas. Tai ko daugiau reikia? Kodėl delsiama? Koks dar gali būti kuriamas aplinkybių planas? Negi, bandoma R. Pašukonį pridengti arba išsukti nuo atsakomybės“?
Birutė Vyšniauskaitė, lrytas.lt
V. Ščiavinsko nuotr.