Kai vardas tampa istorija: Dyviliškių kaime pagerbtos visų kartų Onos, pašventintas atminimo akmuo

Dyviliškių kaime vyko ypatinga ceremonija: Lazdijų dekanas Nerijus Žvirblys pašventino atminimo akmenį, skirtą įamžinti visas Dyviliškių kaimo Onas.

„Kruopščiai tyrinėjant archyvų dokumentus, bažnytines metrikų knygas ir renkant žmonių prisiminimus, pavyko sužinoti, kad Dyviliškių kaime gyveno net 50 mergaičių ir moterų, nešiojusių Onos vardą. Jų gyvenimai aprėpia beveik du su puse šimtmečio – nuo XVIII amžiaus pabaigos iki šių dienų. Ankstyviausia minima Ona gimė apie 1779 metus, jauniausia – 1953 metais. Vienos sulaukė garbaus amžiaus, kitų gyvenimas užgeso vos po kelių dienų ar metų. Trys jų palaidotos šiose kapinėse. Ne apie visas pavyko surinkti išsamių žinių, tačiau liko svarbiausia – jų vardai ir atminimas. Kiekvienas sąraše įamžintas vardas – tai ne tik įrašas senose knygose. Tikriausiai kiekvienas iš mūsų savo gyvenime turėjome Oną – mamą, močiutę, tetą, krikštamotę, kaimynę ar gerą pažįstamą. Už kiekvieno vardo slypi promočiutės išmintis, močiutės rūpestis, mamos rankų šiluma, tetos pamokymai ar kaimynės gerumas. Jų namuose kvepėjo ką tik iškepta ruginė duona, buvo spaudžiamas naminis sūris, gaminami kindziukai ir dešros. Jos audė divonus, pavasariais raugė beržų sulą, vaišino krosnyje keptomis bulvinėmis bandomis ir saujele džiovintų obuoliukų, augino vaikus, o atėjus atsisveikinimo valandai giesmėmis palydėdavo išėjusiuosius“, – sakė idėjos autorė, sumanytoja, iniciatorė Ingryda Česnakevičiūtė.  

Plačiau – naujausioje „Lazdijų reklamoje“ (2026-07-28).