I. Bagdonaitės kelionė į grožio aukštumas prasidėjo Gegutės kaime

Inga Bagdonaitė-Balevičienė sako, kad ji – ta pati mergaitė iš mažo Gegutės kaimo. „Mūsų šeima buvo gausi. Augome šeši vaikai: keturi berniukai ir dvi mergaitės. Mama buvo labai gera. Visada mus mokė būti tokius, skatino dalintis“, – pasakoja Inga. 
Tačiau Inga jau nebe ta mergaitė, kažkada svajojusi apie miestą, taip viliojusį galimybėmis. Šiandien I. Bagdonaitės-Balevičienės vardas minimas tarp geriausių pasaulio koloristų. „Myliu žmones, darbą, myliu gyvenimą“, – taip nuoširdžiai prisipažįsta ji, mums bevaikštant snieguotu Lazdijų miesto parku. 
Parodau jai tik ką iškeltus inkilus parko alėjoje – Inga tuoj nuklysta į vaikystę. Pasakoja, kaip jie, vaikai, ėję į mišką žiemą žvėrelių šerti. 
Inga atvažiuoja gimtinėn, čia gyvena jos artimieji, čia – mamos kapas: „Labai skaudu. Per pirmąjį karantiną palaidojau mamą. Atrodytų, dalelę savęs. Net mintys apie savo studiją pasitraukė į šalį, mamos mirtis sukrėtė, reikėjo išgyventi visa tai.“   
Ji – „Wella“ plaukų dažų ambasadorė Lietuvoje. „Mano darbus įvertino“, – paprastai paaiškina paklausta, kaip taip pasisekė.
Ne viename tarptautiniame konkurse dalyvavusi Inga yra pristačiusi daugybę savo darbų, pelniusi apdovanojimų. Ingos dėka Lietuvos vardas minimas geriausių pasaulinio lygio kirpėjų sąrašuose. 
Prieš porą metų ji papuolė tarp 12 geriausių pasaulyje meistrų. O štai vykusiame europinio lygio konkurse „Trend Vision Award“ net su 2 savo darbais pateko į finalą. Vienas darbas laimėjo sidabrą.
Dabar Inga – populiari plaukų stilistė-koloristė kirpėja, pas kurią patekti tikrai nelengva. Paskambinti ar vos spragtelėti pirštais, kad ir man, norint nusidažyti plaukus pas Ingą, – toks variantas neišdegs. 
Inga vis pasakoja apie savo vaikystę Gegutės kaime. Ir net sunku patikėti, kad ši elegantiška, daili šviesiaplaukė vaikystėje melžė karves, šėrė kiaules, rūpinosi triušiais, kaip ir visi kaimo vaikai turėjo ravėti daržus ar padėti tėvams grėbti šieną, žiemą reikėdavę ir malkų prinešti, o kad turėtų bent šiek tiek savoms išlaidoms pinigų, rinko sraiges ir šermukšnius. „Mama mumis labai rūpinosi. Vis tik pinigų stigo“, – prisimena Inga. Ir pasakoja tai be kartėlio, o su didele meile mamai. Inga – jauniausia šeimoje, bet lepinama nebuvo, atvirkščiai, nuo mažens ją pratino prie darbo. 
O ji vis svajojo... 
Plačiau – naujoje „Lazdijų reklamoje“ (2021-02-09).