Dabar tokių vyrų nebūna: ką paims, tą padarys

Dabar retai tokių vyrų besutiksi - ką paims, tą padarys, sutaisys, suremontuos. Būtent toks Juozas Galvanauskas iš Lazdijų, turintis daugybę gabumų. Ir viską suspėjo Juozas savo gyvenime padaryti net su kaupu, stiklelio nekilnojo ir, kaip pats sako, voliotis jam niekad neteko. 

Dirbo Juozas ir tekintoju, ir šaltkalviu, ir elektriku. 

Itin darbštus, nagingas Juozas padarydavo tai, ko kiti neįstengdavo, tad ne tik darbe buvo pripažintas geru meistru, bet ir tiems, kurie paprašydavo asmeniškai, pagelbėdavo: niekas negeba, o jis ima ir padaro. Pirmieji melžimo agregatai rajone jo su kolegomis pastatyti buvo Aštrioje Kirsnoje. Net, kaip pats sako, brauninkams ištekindavo detales ir gydytojams jis pagelbėdavo, paprašytas prietaisą kokį padarydavo. Nenuostabu, kad teko padirbėti ir po darbo. Sakosi jis toks vienintelis Lietuvoje buvęs, kuris specialiems agregatams padarydavo reikiamas detales, suprato ir apie importinius agregatus – vokiškus: ir čia jis buvo nepamainomas meistras. 

Ir net mokytojauti jam teko: mokė vokiškai kalbėti.

Širdyje Juozas - tikras muzikantas, visas jo gyvenimas susietas su muzika, kur bedirbo, ką veikė, visad muzikavo. Juozą drąsiai galima vadinti vienu geriausių rajono muzikantų.

Darbavosi jis kultūros srityje, baigė ir mokslus - Marijampolėje chorvedybą. 

Retas muzikantas gali pasididžiuoti, o Juozas gali, mat pats skaičiavęs, užsirašydavęs ir žino, kad sugrojo daugiau nei 100 vestuvių. „Ir Vilniuje, ir Kaune, ir Marijampolėje, ir Kaliningrade. Jei ne veseilios, tai ir namo nebūčiau pasistatęs“, - sako jis. 

Plačiau - D. Babarskienė naujausioje ,,Lazdijų reklamoje" (2023-04-04).