Antras svarus įvertinimas: tai sėkmė ar kruopštus darbas?

Šiemet Jaunimo metų apdovanojimuose laimė tapti Metų jaunuoju verslininku nusišypsojo Miglei Sapiegaitei. Ji yra laimėjusi ir „Jaunųjų verslo sparnų“ apdovanojimą. 

Miglė – anglų ir lietuvių kalbų korepetitorė, veda pamokas ir vaikams, ir suaugusiesiems. Jos jaukiame kalbų kabinete vyksta tiek individualios, tiek mažose grupelėse pamokos. Mokosi apie 30 mokinių.

Veikli, kupina optimizmo, nestokojanti užsidegimo ir entuziazmo mergina – pavyzdys visiems bambekliams, kurie nepraleidžia progos paniurzgėti: nieko čia nebus, juk Lazdijai – mažas miestelis, koks čia verslas gali sektis...  

– Tai jau antras apdovanojimas. Ar tikėjotės, kad tiek žmonių Jus palaikys, už Jus balsuos?

– Nemeluosiu, labai nustebau, kai gavau žinutę, kad esu atrinkta tarp nominantų. Vien tai jau buvo didžiulis įvertinimas. Nors nesitikėjau laimėti, balsų kiekis mane tikrai maloniai nustebino. Esu labai dėkinga visiems, kurie manimi tiki ir atidavė savo balsą – tai be galo motyvuoja judėti pirmyn. 

– Ar Lazdijuose yra norinčiųjų mokytis anglų kalbos? Ar visi gali pakliūti į Jūsų grupes? 

– Dirbu tiek su grupėmis, tiek individualiai, tad stengiuosi būti lanksti ir priimti visus norinčiuosius. Visgi dėl didelio susidomėjimo jau turiu laukiančiųjų sąrašą kitiems mokslo metams.

– Dabar jaunimui lietuvių kalba – taip pat iššūkis, gal net didesnis nei anglų. Ar tiesa? 

– Taip, tikrai tai pastebiu. Mokiniai kasdienėje kalboje vis dažniau vartoja anglų kalbos žodžius, norėdami išreikšti mintis, o lietuvių kalbos gramatika jiems dažnai atrodo sunki ir paini. Prisideda ir technologijos, bendraujant socialiniuose tinkluose lietuvių kalba dažnai vartojama netaisyklingai arba visai nevartojama, todėl mokiniams tampa vis sunkiau rašyti taisyklingai. Tai rodo, kaip svarbu ugdyti kalbinį raštingumą ir domėtis tiek anglų, tiek gimtąja kalba.

– Ar savo užsiėmimuose sulaukiate daugiau jaunų mokinukų, ar jau ūgtelėjusių, seniai mokyklos suolą palikusių? 

– Dirbu su labai įvairaus amžiaus mokiniais – nuo pradinių klasių vaikų iki suaugusiųjų, kurie nori mokytis dėl darbo, kelionių ar tiesiog sau. Kiekviena grupė turi savų iššūkių, bet būtent tai ir daro mano darbą įdomų.

– O gal dirbtinis intelektas padės, nebereiks korepetitorių ateityje? 

– Manau, dirbtinis intelektas gali būti puikus pagalbininkas mokymosi procese, tačiau svarbu, kad mokiniai nepasiduotų visiškam jo naudojimui. Reikia suprasti, kad, pavyzdžiui, per egzaminą dirbtinis intelektas nepadės, nes ten svarbios asmeninės žinios ir gebėjimai. Be to, žmogaus kontaktas, individualus požiūris ir emocinis ryšys su mokiniu visada išliks labai svarbūs mokymosi procese. Kiekvienas mokinys yra unikalus, o technologijos negali visiškai pakeisti gyvo bendravimo ir individualios prieigos.

– Kokia buvo pradžia? Ar iškart sulaukėte mokinių – didelių ir mažesnių?

– Pradžioje buvo daug nežinomybės, bet sulaukiau palaikymo tiek iš artimųjų, tiek iš pirmųjų mokinių. Pirmieji mokiniai buvo tiek mažesni, tiek vyresni. Lėtai, bet užtikrintai viskas pradėjo augti. Dabar jau galiu pasidžiaugti pastovia bendruomene.

– Kaip kilo idėja pradėti savo verslą? Nesusigundėte dirbti mokytoja ar vertėja? 

– Nesu dirbusi nei mokytoja mokykloje, nei vertėja, nes nuo pat pradžių norėjau dirbti kiek kitaip – lanksčiai, kūrybiškai, turėdama galimybę savarankiškai organizuoti pamokas. Man labai svarbu prisitaikyti prie kiekvieno mokinio poreikių, tempo, asmenybės. Tokią laisvę ir individualų požiūrį suteikia būtent savarankiška veikla.

– Kokia Jūsų darbo diena? Kiek valandų dirbate? Ar tenka padirbėti savaitgaliais? 

– Mano darbo diena prasideda nuo pasiruošimo pamokoms ir kitų smulkių darbų, reikalingų sklandžiam jų vykdymui. Savo darbo valandų dažnai neskaičiuoju, nes kiekviena diena yra skirtinga. Vidutiniškai dirbu apie 5–6 valandas per dieną, tačiau tai neapima pasiruošimo pamokoms laikotarpio ir mokinių darbų peržiūros. Veiklos pradžioje dirbau ir savaitgaliais, neskaičiavau laiko – norėjau, kad viskas tinkamai įsivažiuotų ir būtų atlikta kokybiškai.

– Ar nesigailite įbridusi į šiuos vandenis? 

– Visiškai ne. Kiekviena diena atneša kažką naujo, o matyti mokinių pažangą – neįkainojama. Džiaugiuosi šiuo pasirinkimu.

– Ar Jūsų vystoma veikla perspektyvi? Ar plėsite savo veiklą Lazdijų rajone, o gal  plauksite į platesnius vandenis?

– Manau, veikla turi potencialo augti. Veiklą planuoju plėsti Lazdijuose, nes būtent tam čia ir sugrįžau. Ateityje, tikėtina, pavyks išplėsti paslaugas ir į aplinkinius miestelius, tačiau šiuo metu mano prioritetas – Lazdijai ir jų gyventojų poreikiai.

– O Jūs pati ar mokotės, lankote kursus, mokymus, gal taikote kokius nors naujus mokymosi metodus? 

– Taip, dalyvauju mokymuose, domiuosi naujausiomis metodikomis, seku kalbos mokymo tendencijas. Tai padeda išlaikyti pamokas įdomias ir veiksmingas.

– Ar lieka laiko laisvalaikiui?

– Pradžioje, kai veiklą kūriau nuo nulio, laisvo laiko buvo labai mažai – reikėjo daug dėmesio ir pastangų. Tačiau dabar, kai veikla įsivažiuoja, stengiuosi sau skirti daugiau laisvalaikio, nes žinau, kaip svarbu pailsėti ir atgauti jėgas.

– Ar netraukia atgal į sostinę?

– Šiuo metu man gera čia, Lazdijuose. Vertinu mažo miesto ramybę, bendruomeniškumą ir galimybę kurti ryšius su žmonėmis.

Dineta Babarskienė, 2025-06-13, ,,Lazdijų žvaigždė"