84 metų senolės darbai reprezentuoja globos namus: jos spalvingi kūriniai - ant dovanų krepšelių

Iš Emilijos Skliutienės galime pasisemti išminties, mokėjimo džiaugtis gyvenimu ir kantrybės bei užsispyrimo. Patyrusi du insultus, visiškai nevaldydama dešinės kūno pusės, sėdėdama vežimėlyje, o ir kalbėti jai teko mokytis iš naujo, šiandien Emilija stebina savo spalvingais paveikslėliais. Jie puikuojasi ant VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro Socialinės globos namų krepšelių, kurie su dovanėlėmis iškeliauja visur, iš kur tik svečių šie globos namai sulaukia. 

Paklausta pati Emilija, kaip jai pavyko išmokti taip gražiai spalvinti kaire ranka, sako, kad gyvenimas išmokęs, mat po dviejų insultų, jai, dešniarankei, ne tik teko mokytis kaire ranka piešti, bet ir kalbėti negalėjo: „Viską pradėjau nuo nulio“.

Emilija atkeliavo į Lazdijus, į Socialinės globos namus, iš Gudonių kaimo, esančio prie Krikštonių. Nuo pernai liepos mėnesio Emilija su vyru čia apsigyveno, mat ji griežtai buvo apsisprendusi – vyro nepaliks vieno. Emilijos vyras buvo muzikantas, smuikininkas, labai didžiavosi Emilijos meniniais gabumais. „66 metus kartu išgyvenome“, - tiksliai  žino Emilija. Jų namuose sienos buvo išpieštos Emilijos piešiniais. Senolė papasakoja, kad trafaretą ji pati pasigamino, o paskui jau viskas ėjosi kaip iš pypkės: apsivedžioja ir spalvina rožytes, tik ne popieriuje, o ant sienų.

Kol abu sau globos namuose gyveno, tarpusavyje bendraudavo, Emilija piešė mažiau. Kai vyras, vyresnis už žmoną 12 metų, sulaukęs 95 metų, iškeliavo anapilin, Emilija, kad į lubas nežiūrėtų ir blogos mintys nekamuotų, pasinėrė į spalvų, gėlių ir grožio pasaulį. „Žiūrėjimui į lubas – ne“, – šiandien vis kartoja Emilija. 

Plačiau - D. Babarskienė naujausioje ,,Lazdijų reklamoje" (2023-08-29).