Šis tas apie vištas: naudos daug, o darbo mažai. Pataria patyrusi vištų fermos savininkė

Greit Velykos ir kiaušinis atsidurs mūsų dėmesio ir stalo centre. Kokius pirkti – baltu ar rudu lukštu, kur pirkti – iš parduotuvės, turgaus ar iš kaimynės. 

Retai iš kaimynės dabar kiaušinių gausite, sako Rūta Cimakauskienė. Pasak jos, dabar retam kieme vištas pamatysi, jos tapo nebemadingos. „O mes vištas dar laikome. Nes jos dabar tiesiog aukso vertės kiaušinius deda. Kiaušiniai niekuomet nebuvo tokie paklausūs, tokie brangūs ir taip perkami“, – sako ji.

Parduos 2 000 vištaičių

Su Rūta Cimakauskiene, Ginto Cimakausko kalakutų ūkio savininke, šįkart kalbame apie vištas ir kiaušinius visai ne dėl to, kad Velykos ant nosies. Tiesiog sutikau ją, užsukusią į „Lazdijų žvaigždės“ redakciją dėl skelbimo. Pasirodo, parduoda ji tas auksinius kiaušinius dedančias vištas iš Akmenių kaimo fermos. Jau nuo šio pirmadienio. Visas 2 000 vienetų. Nors jos – vos pusantrų metų, tačiau fermoje tokia tvarka: visas dedekles kasmet išparduoda, patalpas išvalo ir parsiveža naują dedeklių armiją. Jauniklės kiaušinius pradės dėti ne iš karto. 

Tačiau R. Cimakauskienė sako turinti atsarginį variantą – nedidelę 800 vištų fermukę visai šalia namų, Rudaminoje. Kol Akmenių armija, beje, dedanti ekologiškus, Nacionalinės kokybės produkto ženklu ženklinamus kiaušinius, paaugs, prisitaikys prie dzūkiško klimato, rudaminiškės vištos turės atlaikyti visą pirkėjų antplūdį. O kad jis bus – faktas. Ne tik „Gojaus“ parduotuvėlėje Lazdijuose, bet ir penkiose Vilniaus bei Kauno „Maximose“ pirkėjai žino kiaušinius iš Lietuvos pasienio kaimelio dėl jų kokybės. 

Verslo pradžiamokslis vaikams

Ginto Cimakausko kalakutų ūkyje vištos kalakutams – ne konkurentės. Tačiau jos turi savo svarbą. Mat nuo jų auginimo Rudaminoje visas Cimakauskų verslas kažkada prasidėjo. Prie namų jie tuomet augino apie 400 vištaičių. Ir tai buvo ne verslas – greičiau pramoga ir verslo pradžiamokslis dukroms, kurios iš mokyklos grįžusios turėdavo tikrą darbą – vištas lesinti, rinkti kiaušinius. Taip užsidirbo ir pirmuosius savo pinigus. Ir pačiai ūkio šeimininkei maloniausias darbas fermoje būdavo surinkti kiaušinius. „Atrodo, darbo nedaug, tačiau iškart pajunti konkretų jo rezultatą“, – sako ji. Dabar ferma prie namų prasiplėtė dvigubai. Bet tai ir viskas. Prieš dvejus metus jie įsirengė naują, modernią, atitinkančią reikalavimus fermą Akmenių kaime. Viena iš reikalavimų sąlygų – vištos turi turėti laisvą išėjimą į kiemą, galimybę vaikščioti aptvare. 

Į vištų veisles, rinkdamasi dedekles, R. Cimakauskienė sako nesigilinanti – fermoje dominuoja rudos ir juodos vištos. Ilgametė patirtis rodo, kad vištos, kaip ir kiekvienas gyvas padaras, turi charakterį. Ji pati pagal vištų margumą galinti nuspėti, kurios bus ramesnės, o kurios – karingesnės. 

Nori daugiau kiaušinių – reikia turėti žinių

Pasak R. Cimakauskienės, būsimi vištų pirkėjai kelius į Akmenius jau žino. Atvažiuoja net iš Varėnos, Marijampolės. Perka po 10, 20 ir net po 50 vienetų. Kiti perka ir mamoms, močiutėms, kad šios anūkus prie darbo pratintų, su kaimo gyvenimu supažindintų. „Gal ir perpardavinėja kai kurie. Nes mūsų kaina labai simbolinė – po 3 eurus parduodam. Tiek už dešimtį kiaušinių turguje sumokam“,– sako R. Cimakauskienė. 

Patyrusi paukščių augintoja sako, kad, norint turėti dėslias vištas, specialių, kombinatuose ruoštų pašarų nereikia atsisakyti. Tiesiog į bendrą pašarų masę jų dėti apie 20 proc., tai yra 4 saujos grūdų ir viena specialių lesalų. Dar geriau, jei dalį pašarų sudarytų kukurūzai. Cimakauskų fermose vištos jų gauna apie 30 proc. lesalų kiekio. Nuo jų, pasak R. Cimakauskienės, priklauso kiaušinio trynio spalva, skonis ir net maistinė kokybė. 

Be abejo, visi žinote, o gal net ragavote Benedikto kiaušinių. Paruošti su šonine, dešrelėmis ar lašiša jie yra vadinamųjų angliškų pusryčių dalis, tiekiami ir prabangiuose restoranuose. Ir „Gojuje“ anksčiau per vėlyvuosius pusryčius jų būdavo galima užsisakyti. Kitas tautiečių pamėgtas patiekalas iš kiaušinių yra šakšuka – žydiška kiaušinienė, kepama su daugybe daržovių, kur dominuoja pomidorai, svogūnai ir paprikos. Tačiau R. Cimakauskienė namuose labiausiai sako mėgstanti minkštai virtus, labai šviežius, ką tik parsineštus iš fermos kiaušinius. „Suvalgai tokius du per pusryčius su sviestu – ir sotu, ir labai skanu, ir sveika. Tada jau tik vakarienę belieka pasiruošti, pietų nė nereikia“, – sako ji. 

Ir akcentuoja, kad vištos nepelnytai buvo ištremtos iš mūsų sodybų. Pasak jos, tai pats tvariausias gyvis – viską, kas lieka nuo šeimos stalo, sulesa, o už tai atsidėkoja kiaušiniais. Darbo nedaug – nauda šimteriopa. Belieka paklausyti patarimo ir išbandyti.    

Danguolė Barauskienė, ,,Lazdijų žvaigždė" (2025-04-04)