Metiniame prezidento pranešime – Lazdijų vardas

Metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) yra nepakeičiama Lietuvos ir visos Europos sąjungininkė. Anot jo, amerikiečių įsitraukimas mūsų regione yra gyvybiškai svarbus kalbant tiek apie karinį saugumą, tiek ir apie energetikos infrastruktūros bei visos ekonomikos plėtrą.

„Jei Europa bus stipresnė, pajėgesnė ir labiau galės savimi pasirūpinti, tai tik sustiprins kolektyvinį saugumą ir papildys Jungtinių Valstijų globaliai atliekamą vaidmenį. Kartu mes esame stipresni – taip visada buvo ir bus“, – antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą pažymėjo G. Nausėda.

Kartu jis sakė suprantantis, kad papildomų klausimų kelia dabartinė Lietuvoje dislokuotų JAV karių rotacija. 

„Tačiau, kaip ne kartą laiškuose man pabrėžė prezidentas Donaldas Trumpas, Vašingtonas vertina Lietuvos indėlį stiprinant kolektyvinį saugumą ir sprendimus priims atsižvelgdamas į tai“, – kalbėjo prezidentas.

Valstybės vadovas taip pat pažymėjo, kad Lietuva remia pastangas užtikrinti laivybos saugumą Hormuzo sąsiauryje ir yra pasirengusi prisidėti, visų pirma – išminavimo pajėgumais.

„Mūsų šalis taip pat neketina nuolaidžiauti, kai tiesiogiai paliečiami nacionalinio saugumo interesai. Griežtai smerkdami Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, taip pat hibridines atakas prieš Lietuvą iš Baltarusijos teritorijos, tvirtai palaikome tarptautines sankcijas šioms šalims ir pasisakome už jų griežtinimą“, – metiniame pranešime sakė G. Nausėda.

Jis pridūrė, kad Lietuva toliau teiks Ukrainai visokeriopą karinę ir humanitarinę pagalbą, rems jos atsigavimą, rekonstrukciją ir modernizaciją, taip pat narystės ES siekius.

Išskyrė ir ryšius su Lenkija, Vokietija

G. Nausėda išskyrė Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą, reguliariai vykstančius bendrus susitikimus, kurių metu itin daug dėmesio skiriama paramos Ukrainai klausimui.

„Ypač džiugina esama santykių su Lenkija padėtis. Glaudžiai bendradarbiaujame, vykdome bendrus infrastruktūros ir karinio mobilumo projektus, reguliariai rengiame dvišales karines pratybas. Sausį su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu aptariau bendros dviejų valstybių laisvosios ekonominės zonos Lazdijuose ir Suvalkuose idėją, kuri šiandien jau pradedama įgyvendinti vyriausybių“, – metiniame pranešime pabrėžė prezidentas.

Kartu jis sakė, kad Lietuvai, kaip ir visam regionui, svarbu, kad jungtis tarp Varšuvos ir Kyjivo būtų kuo stipresnė. Todėl esame suinteresuoti stabdyti menkiausią šio ryšio pleišėjimą.

G. Nausėda tikino, kad kaip niekad artimi ryšiai šiandien mus sieja su Vokietija. 

„Vokietijos šarvuotosios brigados atvykimas Lietuvai reiškia ne tik papildomą saugumo garantiją, bet ir unikalią galimybę plėtoti dvišalį politinį, ekonominį, mokslinį ir kultūrinį bendradarbiavimą. Tai suprasdamas, raginu ambicingai įgyvendinti mūsų šalies metų Vokietijoje kultūros programą ir užtikrinti, kad žinių apie Lietuvą, kaip patikimą strateginę partnerę, Vokietijoje būtų kuo daugiau. Taip pat paskelbiau iniciatyvą Lietuvoje populiarinti vokiečių kalbą, stiprinti jos mokymą bendrojo lavinimo įstaigose ir universitetuose“, – kalbėjo valstybės vadovas.

Žada tinkamai išnaudoti pirmininkavimą ES Tarybai

Metiniame pranešime apžvelgdamas užsienio politiką G. Nausėda taip pat minėjo, kad stipriausia ir įtakingiausia daugiašališkumo gynėja išlieka Europos Sąjunga. Bet ir jai, anot valstybės vadovo, stinga greičio, efektyvesnių sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo mechanizmų.

Prezidentas priminė, kad sausio 1 dieną Lietuva pusmečiui perims pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai. G. Nausėdos teigimu, tai bus retai pasitaikanti proga aukščiausiu lygiu formuoti Bendrijos darbotvarkę, kurią mūsų šalis tinkamai išnaudos.

„Aktyviai kelsime gynybos, vidaus ir socialinio saugumo, ES plėtros, istorinės atminties stiprinimo klausimus, taip pat pasisakysime už stipresnį transatlantinį ryšį ir glaudesnį ES ir NATO bendradarbiavimą. Visoje Europoje ir už jos ribų Lietuva jau dabar garsėja atsakingu požiūriu į saugumą ir gynybą. Kaip ir anksčiau, esminis iššūkis mums – burti bendraminčius ir įtikinti abejojančius“, – metiniame pranešime teigė valstybės vadovas.

Kaip nurodė G. Nausėda, vis svarbesnis tampa ir ES konkurencingumo klausimas. Lietuva, pasak jo, sieks, kad bendroji rinka būtų labiau integruota ir sudarytų geresnes sąlygas inovacijoms, investicijoms bei ekonomikos augimui, rūpinsis, jog daugiametė finansinė programa 2028–2034 metams atspindėtų dabartines geopolitines ir ekonomines realijas.

„Pirmininkavimo laikotarpis taip pat atvers daugiau galimybių kalbėti apie ES reformas. Pastarųjų metų politiniai įvykiai parodė, kad vienbalsiškumo principas lengvai gali tapti piktnaudžiavimo įrankiu. Kita vertus, jis saugo mažesnių valstybių narių interesus. Mano prioritetas – kad jie nebūtų paminti prasidėsiančiame ES valdysenos reformų procese“, – minėjo jis.

Vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.

Roberta Salynė (ELTA)

* Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA‘os turinį be ELTA‘os raštiško sutikimo draudžiama.