Kapčiamiesčio poligono įstatymą pasirašęs G. Nausėda siūlo jam suteikti E. Pliaterytės vardą
Kapčiamiesčio poligono steigimo ir Tauragės poligono plėtros įstatymų pasirašymo ceremonija.
D. Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog ketvirtadienį jo pasirašyti Kapčiamiesčio karinio poligono steigimą bei Tauragės poligono praplėtimą numatantys įstatymai rodo aiškų Lietuvos apsisprendimą stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir nuosekliai prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos. Lazdijų rajone steigiamą poligoną jis siūlo pavadinti Emilijos Pliaterytės vardu.
„Šiandien pasirašiau du svarbius įstatymus. Kapčiamiesčio poligono steigimas ir Tauragės poligono plėtra (…) yra aiškus mūsų politinis apsisprendimas stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir nuosekliai prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos“, – ketvirtadienį žurnalistams Prezidentūroje sakė šalies vadovas.
„Kapčiamiesčio poligono įstatymo priėmimas greta įsipareigojimo 2026 m. skirti 5,38 proc. BVP (gynybai – ELTA) yra du valstybės saugumui svarbiausi sprendimai, priimti per nepilną pusmetį. Kapčiamiesčio poligonas yra gyvybiškai svarbus Nacionalinei dvizijai suformuoti ir efektyviam karių rengimui užtikrinti (…). Poligonas spręs aštrią problemą su pratybų erdvių trūkumu, sudarys sąlygas vienu metu treniruotis tūkstančiams karių ir vykdyti didesnio masto nacionalines ir tarptautines karines pratybas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šį poligoną jis siūlo pavadinti XIX a. sukilėlių karinių pajėgų kapitonės Emilijos Pliaterytės vardu, taip įprasminant jos nuopelnus Lietuvai.
„Turiu pasiūlymą. Kviečiu krašto apsaugos ministrą Kapčiamiesčio poligonui suteikti Emilijos Pliaterytės vardą, taip įprasminant jos nuopelnus kovoje už tėvynės laisvę“, – sakė G. Nausėda.
Ragina Vyriausybę derinti veiksmus su savivalda
Po įstatymų pasirašymo ceremonijos prezidentas G. Nausėda taip pat pažymėjo raginantis Ingos Ruginienės vadovaujamą Ministrų kabinetą nuosekliai derinti veiksmus su vietos valdžios atstovais, siekiant geriausiai atliepti ne tik nacionalinius valstybės, bet ir vietos gyventojų interesus.
„Įgyvendinant šiuos projektus raginu Vyriausybę kartu su savivalda maksimaliai suderinti nacionalinio saugumo interesus su vietos bendruomenių lūkesčiais, infrastruktūros vystymo, sveikatos paslaugų prieinamumo dindinimo, verslo skatinimo (klausimais – ELTA)“, – kalbėjo prezidentas.
„Valstybė privalo atiduoti moralinę skolą savivaldybėms ir imtis papildomų veiksmų savivaldybių gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui. Ape tai kalbėjau (…) su Seimo pirmininku, ministre pirmininke, Ministrų kabineto nariais, kariuomenės vadu, vietos valdžios atstovais. Visi vieningai sutarėme, kad tai yra prioritetas“, – akcentavo jis.
R. Kaunas: tai tik tarpinė stotelė
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pažymi, jog įstatymų priėmimas ir pasirašymas – tik tarpinė stotelė. Šiuo metu, pasak jo, svarbu tinkamai įgyvendinti tolesnę numatytą projektų eigą.
„Tai yra tik tarpinė stotelė. Tai yra parlamento mums suteiktas mandatas toliau vystyti projektą. Toliau pagal visą mūsų projekto eigą bus nepriklausomas nekilnojamo turto (NT) vertinimas, kompensacinių mechanizmų suteikimas ir įgalinimas, projektavimo etapai ir viskas, ko reikia, kad 2028 m. Lietuvos kariuomenė galėtų pradėti manevro treniruotes (…). Pačias šaudyklas yra tikslas įgyvendinti iki 2030 m., nes tai yra susiję ir su projektavimu, ir kitais niuansais. Bet matysime, jeigu yra galimybė ir bus poreikis paankstinti procesą, stengsimės tą padaryti“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu sakė R. Kaunas.
„Lietuva daro viską, kad mūsų gynybinis pajėgumas augtų, kad mūsų atgrasymas didėtų. Visi projektai yra įgyvendinami laikantis visų įstatymų rėmų, saugumo užtikrinimo ir Lietuvos valstybės poreikių“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, G. Nausėda ketvirtadienį pasirašė Kapčiamiesčio poligono steigimo ir Tauragės poligono plėtros įstatymus.
Seimas praėjusią savaitę pritarė Tauragės karinio poligono teritorijos išplėtimui, poligono Kapčiamiestyje steigimui.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pristatytame įstatymo projekte siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena būtų skirta manevravimui, o kitoje ketinama įrengti kovinio šaudymo šaudyklas. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.
Pagal projektą, maždaug du trečdaliai numatytos teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.
Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.
Gyventojams bus kompensuojama ir neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.
Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę.
Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Austėja Paulauskaitė (ELTA)