Z. Sabaliauskas: tiesa dėl želdinių priežiūros – turbūt per vidurį

Paskutiniu metu daug emocijų kelia įvairiose Lietuvos vietose nupjauti medžiai. Kaip dažnai būna, nuomonės dėl to visiškai priešingos. Vieniems nesuprantama, kodėl peraugę, pavojų keliantys medžiai nešalinami. Jie kartais virsta, jų šakos lūžta ir teršia aplinką. Kitiems gi kiekvieno nupjauto medžio gaila taip, kad, rodos, nė savų vaikų taip negaili. Kaip visada, regis, tiesa – turbūt kažkur apie vidurį.

Labai panašu ir mūsų seniūnijoje. Tik papūtus stipresniam vėjui ir, neduok Dieve, nuvirtus kokiam medžiui, tuoj sulaukiame priekaištų, kad nešaliname pavojingų medžių. Tai noriu pasakyti, kad per paskutinius dešimt metų Veisiejų seniūnijoje (tiek mieste, tiek kaimuose, tiek kapinėse) pašalinome apie 150 medžių. Tiesa, dalis jų patys išvirto, o mes juos tik sutvarkėme. 

Tai tas šimtas penkiasdešimt – daug ar mažai? Va būtent, kaip pažiūrėsi. Vieniems atrodo, kad mes kaip negailestingi gamtos niokotojai tik pjauname medžius, o jų neatsodiname. Visų pirma, medžius ir sodiname. Kaip pavyzdys – prie mokyklos VESK VEISIEJAI mūsų pasodinti medžiai ošia jau visai nemažu mišku. Antra – peraugęs, padžiūvęs, keliantis pavojų medis tikrai nėra ypatinga gamtinė vertybė. Greičiau atvirkščiai – pavojus žmonėms. Trečia – medžio pašalinimas iš sunkiai prieinamų ar bokšteliui neprivažiuojamų vietų yra ne tik sudėtingas darbas, bet ir reikalaujantis didelių išlaidų. Taigi, visa tai sudėję, manau, kad randame kažkokį vidurį. 

Štai ir po trečiadienio vėjuotos nakties mieste ir kaimuose atsirado daug prilaužytų šakų. Žinoma, kad jos krisdamos sukelia nepatogumų (labai teršia aplinką) ar net kelia pavojų. Bet jeigu jau taip esame pikti, tai nusprendžiame, kad medžių visiškai nereikia, visus išpjauname ir gyvename plynam lauke. Sutikime, kad tai irgi ne išeitis. Išvada: kiek yra galimybių ir būtinybės – medžiai šalinami.

Ir dar vienas pastebėjimas. Pastaruoju metu daug iečių laužoma tarp gyventojų ir Nacionalinės žemės tarnybos. Tarnyba randa daug gyventojų pažeidimų dėl „užgrobtos“ valstybinės žemės, dėl nelegaliai pastatytų lieptų, dėl ne vietoje pasodintų želdinių ar netgi pasodintų gėlių. Bet, kaip sakoma, reikėtų pasižiūrėti ir į savo daržą. Štai Veisiejų mieste, šalia Radvilų gatvės, ošia miškas, kuris turi ,,rekreacinio" statusą (suprask – lyg ir parkas). Šio miško savininkas yra būtent Nacionalinė žemės tarnyba.

Tai va, tas rekreacinis miškas atrodo kaip didelis brūzgynas. Jis užžėlęs įvairiais krūmais, ten daug išdžiūvusių ir keliančių pavojų medžių. Neseniai seniūnija gelbėjo naujai renovuotą daugiabutį, nes ant jo lūžęs senas sausas medis neužvirto tik todėl, kad virsdamas įstrigo kitame medyje. Trečiadienį po stiproko vėjo dar trys išdžiūvę medžiai nuvirto tiesiog skersai Radvilų gatvės. Seniūnija sutvarkė ir juos. Aš jau kreipiausi raštu į rajono savivaldybę, kad tą rekreacinį mišką perimtų savivaldybė ir įpareigotų seniūniją tvarkyti. Manau, kad savo jėgomis, gyventojų talkomis mes pajėgūs šį mišką paversti tikrai rekreaciniu. Nes dabar situacija – kaip šuo ant šieno: nei pats ėda, nei kitam duoda.

Zenonas Sabaliauskas, Veisiejų seniūnas (,,Lazdijų žvaigždė", 2023-10-06)