V. Danauskienė: po Sausio 13-osios kėsinsitės į Kovo 11-ąją?
Alahas mato – būčiau tylėjusi. Būčiau nutylėjusi, kad mūsų meras Artūras tarsi netyčia Sausio 13-osios minėjimą ima ir perkelia. Į darbo dieną. Na, varnelei užsidėti – paminėjome, mol, pagerbėme.
Nei čia pirmas kartas, nei čia ką, sakė man praėjusį sekmadienį lazdijiečiai prie Nepriklausomybės paminklo. Mūsų meras, sako jie, su valstybinėmis (VALSTYBĖS!) šventėmis elgiasi lyg su savo gimtadienio baliumi – kada noriu, tada švenčiu.
Tiesą sakant, nei nustebau dėl tokio jo elgesio, nei labai pasipiktinau. Paklydusiųjų – o tokiu laikau merą – reikia gailėtis. Užjausti ir melstis už juos, kad Dievas į protą atvestų.
Tik buvo tokia didelė gėda stovėti prieš sausio įvykių dalyvius, paprastus mūsų rajono žmones, tą sekmadienį! Didelė gėda. Svetima. O skauda – tarsi pati sausį būčiau pavogusi.
Mere, atsiprašykite. Ne, ne manęs. Atsiprašykite tų lazdijiečių, kurie tą naktį Lazdijuose stovėjo ties buvusiu pašto pastatu, kurį grasinosi užimti Lazdijų gatvėmis važinėję Galinių ir Akmenių sovietų pasienio užkardų okupantai. Atsiprašykite tų lazdijiečių, kurie apdovanoti Sausio 13-osios medaliais, kitais valstybiniais apdovanojimais. Atsiprašykite. Žmonės atleis, jei atgaila bus nuoširdi.
Kitu atveju bus kaip po tos sausio žiemos – atėjęs pavasario ledonešis jus nuneš į politinę užmarštį.
Vilma Danauskienė, žurnalistė

Komentarai
jis ir taip JAU keliauja į
Its not my first time to
O mums pikta, kad konservai
taip šventė visų ir visi ją
home-based jobs without
Anonime, keisk slapyvardį ir
What i don't realize is in
Great article, exactly what I
Anonime, keisk slapyvardį ir
Gerb. Žurnaliste, gal Jūs
Kiba budi vandientieky?
Why viewers still make use of