R. Sadauskas-Kvietkevičius: nuobodžių rinkimų neišvengtumėme net ir persukę kalendorių

Ar jums irgi taip vis dar pasitaiko: atvažiavote prie parduotuvės, išlipote iš automobilio ir žengdamas pro duris pagaunate save nerimaujant, kad neužsidėjote kaukės? Kartą net buvau apsisukęs grįžti, o paskui iš savęs mintyse smagiai pasijuokiau.

Paradoksalu, bet pandemijos laikotarpį, kuris mums visiems gerokai prailgo, sujaukė kelionių planus, vaikų mokslus ir supriešino tarpusavyje skiepijimosi entuziastus su antivakseriais, vis daugiau žmonių prisimena nostalgiškai, o kai kurie jau ėmė jo ilgėtis. Kuo daugiau prabėgs laiko, tuo šilčiau prisiminsime tuos laikus, kai dar nebuvo karo, litras benzino kainavo vieną eurą, didžiausias mūsų krašto politinis skandalas kilo tik dėl to, kad vicemeras užsuko pakilnoti gelžgalių į sporto klubą, o Andrius Tapinas su STT dar nebuvo užkūręs čekiukų skandalo. Vaikai dalyvavo pamokose sėdėdami namie prie kompiuterių ir neieškojo pakampėse, kur įsigyti elektroninių cigarečių užpildo su sintetiniais kanabinoidais.

Tokios mintys mane užplūdo perskaičius Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro  pranešimą, kad rudeniop mūsų žemyne daugėja gripo ir COVID-19 atvejų, o Sveikatos apsaugos ministerija kviečia skiepytis iškart dviem šviežiomis vakcinomis nuo abiejų ligų. Paradoksalu, bet užsikrėtimų skaičiai dabar gerokai didesni negu pandemijos pradžioje, kai visi sėdėjome karantine. Tik niekas neragina gelbėti gyvybių, uždaryti kelių tarp savivaldybių ir dalinti tokiems kaip aš, savarankiškai dirbantiems kūrėjams, valdiškų pinigų. O juk buvo taip smagu atsinaujinti fotografinę techniką ne už savus, o už Sauliaus Skvernelio Vyriausybės prieš pat rinkimus dalijamus tūkstančius. Už juos dabar visi ir mokame per išaugusias kasdienio vartojimo prekių kainas, net jei nelabai suvokiame priežastinio ryšio tarp išdalintų pinigų ir infliacijos.

Skiepytis jūs vis tiek tikriausiai neisite, tai ir neįkalbinėsiu. Pernelyg gražus šis ruduo, kad iš naujo pradėtumėme pyktis dėl vakcinų. Galėčiau pasiūlyti persukti kalendorių, kaip du kartus per metus sukiojame laikrodį. Juk metų laikai į jį akivaizdžiai nepataiko: birželis buvo visai ne vasara, panašesnis į paskutinį pavasario mėnesį, kai kone kasnakt šalna nubaltindavo mano kiemo žolę. O šis rugsėjis – visai ne ruduo, tik paskutinis vasaros mėnuo su visais rugpjūčiui būdingais orais. Sekmadienio popietę, po nelabai rezultatyvaus grybavimo Kapčiamiesčio girioje, įšokau išsimaudyti į Baltosios Ančios upę ties Pinčiaragiu – vanduo dar visai neišvėsęs.

Persukus kalendorių būtų didesnė tikimybė, kad per Kalėdas ne lis, o kris tikros snaigės. Ir per Užgavėnes išvaryta žiema jau tikrai nesugrįš dar pabūti. Seimo rinkimų kampanija iš bulviakasio persikeltų į tą laiką, kai visi žemės ūkio darbai jau būna pasibaigę, grybai nustoja dygti ir į susitikimus su kandidatais gali rinktis ne tik jų pačių komandų nariai ir trys galudieniai senoliai. Nors nuo nuobodžios 2024 m. Seimo rinkimų kampanijos Lazdijų-Druskininkų apygardos rinkėjų turbūt neišgelbės nei kalendoriaus, nei laikrodžio, nei partijų pavadinimų sukiojimas.

Patys pagalvokime, kas čia gali kandidatuoti. Nuo merės partijos į rinkimus vėl eis tas pats Zenonas Streikus, jau įrodęs, kad Seime galima visiškai nieko neveikti, jeigu per dažnai neįkyri rinkėjams ir neįsiveli į skandalus. Dviejų kadencijų jo darbo rezultatų niekas nepasigedo, tai ištvertų ir trečią, kol sveikata dar leidžia atsėdėti plenarinius posėdžius.

Apklausose pirmaujantys socialdemokratai vėl mielai keltų Justą Pankauską, tik jo dabar nepaliks ramybėje piktasis A. Tapinas. Bet iki rinkimų čekiukų istorija bus taip visiems įkyrėjusi, kad net ir labai netrukdys kandidatuoti, jei tik STT nepareikš įtarimų.

Konservatoriai galėtų dar kartą kelti dabartinį Seimo narį, buvusį krašto apsaugos viceministrą Vilių Semešką, bet, mano žiniomis, mūsų vienmandatėje pasivaržyti norėtų ir kita Seimo narė – partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė.

Rajone sklando gandai, kad Ramūnas Karbauskis dar prieš savivaldos rinkimus pažadėjo LVŽS kandidato vietą vienmandatėje Lazdijų-Druskininkų apygardoje į Lazdijų rajono mero pareigas nesėkmingai kandidatavusiai buvusiai žurnalistei Vilmai Danauskienei. Ar pati Lazdijų politikė tokį pasiūlymą priims, man dar nežinoma, sprendimas gali priklausyti ir nuo LVŽS reitingų, ir nuo R. Karbauskio užmojų deramai finansuoti rinkimų kampaniją, ir nuo Marso trajektorijos rudeniniame danguje.

Visiškai nesvarbu, ką iškels abi liberalų partijos, tautininkai ar darbiečiai – jų kandidatai bus tik maskuotė pirmojo turo debatuose, padėsianti mums susidaryti laisvo pasirinkimo iliuziją. O iš tikrųjų, kol Lazdijų rajono rinkėjai yra suplakti į vieną apygardą su Druskininkų caro baudžiauninkais, niekas iš nacionalinės politikos žvaigždžių ar perspektyvių jaunų politikų nenorės čia susideginti. Nes pusė apygardos balsų priklausys nuo kandidato pasiryžimo pakankamai žemai nusilenkti teisiamam už kyšius kurorto patvaldžiui. Dėl tos pačios priežasties antrasis turas nesišviečia V. Danauskienei, kažkada nemažai prisidėjusiai prie Vijūnėlės dvaro sulyginimo su žeme – šito Ričardas Malinauskas jai neatleis iki gyvenimo pabaigos.

Nuobodūs rinkimai turi ne tik trūkumų, bet ir privalumų – dėl jų niekas nesidraskys griauti rajone nusistovėjusią politinę sanklodą, nesubyrės koalicijos ir nesusipyks kartą jau pykęsi bei taikęsi partijų skyriai. Tačiau neišvengiamai stiprės labai negeras jausmas, kad mūsų krašto žmogaus balsas nieko Lietuvos politikoje nelemia ir išvis nelabai kam įdomus, nors kauk prieš mėnulio pilnatį.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius (,,Lazdijų žvaigždė", 2023-09-29)

Š. Mažeikos nuotr.