R. Sadauskas-Kvietkevičius: kodėl jus pravardžiuoja „vatnikais“?

Atpratau nuo tokios senovinės žiemos, kai dar tarpušvenčiu iškritęs sniegas neištirpsta iki pat pavasario. Normalią šilumą namie palaikyti galiu tik nuolat kūrendamas krosnį, o išėjimui į kiemą tenka ruoštis lyg į atvirą kosmosą. „Kur dingo visuotinis klimato atšilimas?“ – klausia socialiniuose tinkluose ne koks Lazdijų influenceris naminio paukščio šukuosena, o pats Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas.

Į termometrą pro apšerkšnijusius langus žvelgiančiam žmogui tokio retorinio klausimo pakanka, kad susvyruotų tikėjimas klimatologijos mokslu. O drauge ir politikais, juo grindžiančiais savo nepopuliarius sprendimus apmokestinti iškastinį kurą ir dotuoti visokias žaliąsias technologijas. Kai aunuosi poliarinėms ekspedicijoms pritaikytus sniego batus, net ir man apmaudu skaityti pranešimus, kad kituose planetos pakraščiuose tebefiksuojami aukščiausios per stebėjimų laiką vidutinės temperatūros rekordai.

Kai feisbukas man primena, kaip pernai sausio viduryje kepiau šviežias, Bestraigiškės miške surinktas voveraites, pyktį knieti nukreipti į meteorologus, lyg ir žadėjusius atlydį šią savaitę, o paskui pakeitusius prognozę į menką žiemos sušvelnėjimą. Grūmoti veidrodžiui, kad nerodo gražaus vaizdelio, nėra labai produktyvus užsiėmimas, bet negi kaltinsiu neteisingus savo lūkesčius.

Labai panašūs mechanizmai veikia ir užsitęsusioje Kapčiamiesčio bendruomenės kovoje prieš Lietuvos kariuomenės poligoną. Nėra prasmės ginčytis, ar į susikabinimo rankomis akciją suvažiavo 400, kaip iš akcijos vietos pirmiausia pranešė nacionalinis transliuotojas, ar 1 500–2 000 žmonių, kaip naujienų portale „Delfi“ rašiau aš. Dalyvių skaičius esmės nekeičia – poligonas bus kuriamas, nes visos valstybės poreikiai buvo, yra ir bus svarbesni už vienos bendruomenės interesus. Nereikia meluoti, neva Lietuva jūsų nemato ir negirdi. Visi – nuo prezidento Gitano Nausėdos iki eilinio Seimo nario, kuriam pavasario sesijoje teks balsuoti už specialųjį įstatymą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo, jau girdėjo jūsų skandavimą „Poligonui – ne!“. Visi matė nuotraukas, filmuotą medžiagą, visi ir be apklausų patikėjo, kad dauguma Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojų poligono steigimui nepritaria. Savo nuomonę išreiškėte. Ačiū. Kas bus toliau?

Toliau kartoti savo šūkį nebėra prasmės, o priešingai jums gali teigti nebent tokie veikėjai, kurie patys nesupranta, kaip mūsų šalyje veikia sprendimų priėmimo mechanizmai, arba sąmoningai jus klaidina, tikėdamiesi iš jūsų emocijų susikrauti politinį kapitalą. Šeštadienį, kai kapčiamiestiečiai kabinosi rankomis su juos palaikyti atvykusiais asmenimis, krašto apsaugos ministras paskelbė feisbuke labai aiškų įrašą, pasibaigiantį žodžiais: „Ar poligonas bus? TAIP.“

Ministras nėra šiaip kažkoks valdininkėlis, priimtas į darbą todėl, kad niekas daugiau nenorėjo dalyvauti konkurse. Jį į tas pareigas delegavo LSDP – didžiausia valdančiosios koalicijos partija, 2024 m. laimėjusi Seimo rinkimus ir turinti rinkėjų suteiktą mandatą įgyvendinti savo programą iki 2028 m. Ne Kapčiamiesčio bendruomenės, o visos Lietuvos rinkėjų.

Antra didžiausia frakcija Seime yra opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Jos vadovas Laurynas Kasčiūnas aną savaitę ragino valdančiuosius skubos tvarka surengti balsavimą dėl Kapčiamiesčio poligono, kad jums mažiau liktų laiko nervintis ir neproduktyviai protestuoti. TS-LKD neabejotinai balsuos už poligoną. Kaip ir Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Liberalų sąjūdis ir net aikštingoji „Nemuno aušra“. Pastarosios pirmininkas Remigijus Žemaitaitis savo nuomonę pakeitė, kai buvo iškviestas ant kilimėlio į prezidentūrą. Pasak nacionalinės žiniasklaidos, jam buvo aiškiai pasakyta, kad bus išspirtas iš valdančiosios koalicijos, jeigu priešinsis tokiam svarbiam mūsų valstybės saugumui projektui kaip poligono steigimas Kapčiamiestyje.

Jau dabar aišku, kad sprendimas Seime bus priimtas didele balsų persvara. Net jeigu prieš jį balsuos keli ąžuolai ir gaižauskai iš mažos ir neįtakingos LVŽS frakcijos. Net jeigu Lazdijų savivaldybės tarybos narė perrėks dar kelių televizijos laidų pašnekovus, neva spręsti reikėtų kažkaip kitaip, netaikant mechanizmų, jau panaudotų kuriant Rūdninkų poligoną. Net jeigu per tą laiką susikabinsite rankomis kiekvieną šeštadienį, blokuosite kelią į Sapackinę arba nenuomosite baidarių Vilniaus elitui.

Visos pasaulio valstybės veikia būtent taip – sprendimus priima piliečių daugumos išrinkti atstovai, atsižvelgdami į viešąjį interesą, o dėl jo nukenčianti mažuma turi teisę išsakyti savo nuomonę ir gauti teisingą žalos atlyginimą. Bet ne sustabdyti sprendimo priėmimą todėl, kad jis jai nepatinka. Krašto apsaugos ministerija kantriai, paprastai ir aiškiai atsakė į visus Kapčiamiesčio bendruomenės klausimus. O jeigu bendruomenės pirmininkė aiškina, kad atsakymai jos netenkina, tai kitaip jau nebus – viešai pateikta gali būti tik ta informacija, kuri nėra riboto naudojimo ar išvis slapta. Prasidėjo derybos su nekilnojamojo turto, patenkančio į poligono teritoriją, savininkais, o skandavimas „Poligonui – ne!“ geresnių sąlygų jiems neiškovos. Tai gal pats laikas baigti politikuoti ir iš tikrųjų padėti žmonėms apginti savo interesus?

Kapčiamiestiečiai pyko, kai Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis pasakė, jog poligono klausimu stebimi bandymai daryti įtaką vietos gyventojams ir ženklai, kad į dezinformacijos procesą gali būti įsitraukusios ir Lietuvai nedraugiškos šalys. Ir dar labiau susierzino, kai po protesto akcijos socialiniuose tinkluose daug kas pravardžiavo juos „vatnikais“.

Kadangi aną šeštadienį pats buvau Kapčiamiestyje, ne tik fotografavau, bet ir pasikalbėjau ne su vienu protesto akcijos dalyviu, tai galiu sąžiningai pripažinti, kad toks apibendrinimas nėra teisingas. Gyvoje žmonių grandinėje buvo kapčiamiestiečių ir šio krašto sodybų bei miško paskirties sklypų savininkų, kaimo turizmo verslininkų, kuriems iš tikrųjų rūpi jų nuosavybės likimas ir Kapčiamiesčio girios gamtos išsaugojimas. Suklaidintų ir įbaugintų, nė nepajutusių, kad jau tapo politinių žaidimų įkaitais. Bet su jais rankomis susikabinę stovėjo ir tokie veikėjai, kaip už Sovietų Sąjungos nusikaltimų neigimą teisiama Erika Švenčionienė, abejotinos reputacijos šeimamaršininkai ir prorusiški politikos paribių veikėjai. Būtent jiems labiausiai rūpi sutrukdyti mūsų valstybei įgyvendinti planus padidinti Lietuvos kariuomenę iki divizijos dydžio, tinkamai ją apginkluoti ir sukurti būtiną karių treniruotėms infrastruktūrą. Jeigu nenorite būti pravardžiuojami „vatnikais“, tai bent jau nekartokite jų melo, neva jokios grėsmės Lietuvai iš Rusijos ir Baltarusijos nėra, o didžiausias priešas – NATO sąjungininkai ir sava kariuomenė.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius, „Lazdijų žvaigždė“ (2026-01-30)