R. Berus: po sujungimo – podukros vietoje
Kai prieš kurį laiką jungė buvusią Teizų seniūniją su Šventežerio, rajono valdantieji konservatoriai kalbėjo labai gražiai: patogumas gyventojams, renovuotų pastatų optimalus išnaudojimas, o svarbiausia – žmonių gerovė. Dar aiškino, kad šitaip sutaupys daug daug pinigų, kuriuos galima bus panaudoti tų pačių gyventojų labui.
Praėjo pora metų, ir ką matome? Kur tas sutaupymas etatų? Gal tai, kad Dievulis pasišaukė buvusią Teizų seniūnę pačiame jėgų žydėjime? Tuomet dovanokite man, mieli politikai, bet jūsų cinizmas jau peržengė raudoną liniją.
Pasakysiu tiesiai šviesiai – po abiejų seniūnijų sujungimo į vieną mes, buvusios Teizų seniūnijos gyventojai, likome podukros vietoje. Kol buvo a.a. seniūnė Rimutė, ir keliai būdavo greideriuojami, ir sniegas valomas, pakelės šienaujamos. Nebuvo nei vienos žiemos, nei vieno pavasario, kad seniūnė nepervažiuotų per kaimus, per trobas – gal kam kokia bėda, gal ką padėti reikia.
O dabar? Gyvename tarsi podukros vaidmenyje: dvi žiemas sniegas nevalytas nuo kelių, greiderio žvyrkeliai nematę, kelius didieji ūkininkai baigia išmalti, seniūnės neprisišauksi, o nuvažiavęs iki seniūnijos – dar ir nerasi.
Tai čia ta žadėtoji gerovė, mere Artūrai Margeli? Atvažiuoki pats, ne tiek dar papasakosime.
Remigijus Berus, Šventežerio seniūnijos gyventojas.

Komentarai
Hey I know this is off topic