A. Mikelionis: Lietuvos pergalė prieš Rusiją (humoreska)

Atsikėlęs ryte įsijungiau radiją ir išgirdau, kad neseniai Rusijos kariuomenės daliniai įsiveržė į Lietuvos teritoriją. Jeigu galvojate, kad nemenkai išsigandau, jūs klystate, nes visai neseniai Rusijos dalinius iš Ukrainos varyte išvarė ukrainiečiai. Lietuvos daliniai buvo gausiai apsiginklavę maisto produktais, o kiekvienas lietuvis namuose irgi buvo pasiruošęs po vieną ar kelis kovinius paketus. Tad kai pro savo kambario langą išvydau rusų tanką, ne juokais apsidžiaugiau. 

Apsirengiau ir užsidėjęs ant pečių kuprinę išėjau į kiemą pasitikti neprašytų svečių. Nieko nelaukdamas patraukiau prie tanko. Šalia jo ėjo keli rusų kariai, ginkluoti automatais. Iš kuprinės išsitraukiau gabalą „Džiugo“ sūrio ir atsikandęs pradėjau žiaumoti. Tai pamatę kariai sutriko, o netrukus pradėjo springti seilėmis ir krito nelygioje kovoje su manimi. Tankas sustojo netoli mano namo ir tik jo vamzdis sukiojosi į įvairias puses. Išsitraukęs kepeninę dešrą įkišau į vamzdį ir, kai ji atsidūrė viduje, vamzdis sustingo. Netrukus iš tanko vidaus pasigirdo palaimingas čepsėjimas. Nuleidęs dar kelias dešras išgirdau tylą, o paskui sprogimą – nusprogo rusų karys, persivalgęs kepeninės dešros. Jį pakeitė kitas įgulos narys ir tankas apsisuko ruošdamasis nuo manęs sprukti, bet priešo negalėjau paleisti, nes buvau gavęs įsakymą jį sustabdyti. Iš kuprinės išsitraukęs „Dvaro“ sviesto pradėjau tepti tanko vikšrus. Jis visiems laikams įstrigo prie mano namų. Dabar beliko sunaikinti likusius įgulos narius. Rusai, atidarę liuką, bandė išlipti, bet tai buvo lemiama jų klaida. Jiems dar nespėjus išlipti, į tanką įmečiau daugybę indelių „Vilkyškių“ jogurto su vyšniomis, glaistytų šokoladu vanilinių varškės sūrelių ir didelį gabalą riebaus varškės pyrago. Rusų kariai vienas po kito pradėjo kriokti ir netrukus krito negyvi nuo persivalgymo. 

Be didelio vargo ir mikliai susidorojęs su tanku ir pėstininkais grįžau namo ir įsijungiau radiją. Per jį grojo trankius maršus ir kas pusvalandį pranešdavo apie mūsiškių pergales. Įsijungus televizorių galima buvo išvysti vaizdus, kaip beginkliai lietuviai į nelaisvę paima alkanus rusų pulkus, o šie kritę ant kelių rankas tiesia link dešrų, skilandžių, keptos nugarinės ir sprandinės.

Jeigu rusų tankai nesunkiai įveikdavo upes ir pelkes, tai įstrigdavo pieno, kefyro, pasukų ir jogurto pilnuose apkasuose. Iš dangaus į rusų pėstininkų būrius buvo mėtomos dešros, lašiniai, kumpiai, skilandžiai, karkos ir kiti mėsos gaminiai. Iki dantų ginkluoti rusų kariai, pamatę šias gėrybes, kaipmat mesdavo ginklus į šalį ir susėdę ant žemės maumodavo gardumynus. Kelių, kuriais judėjo Rusijos kariuomenė, pakelės buvo apstatytos gausiai maistu ir gėrimais nukrautais stalais. Tie priešų kariai, kurių neįveikdavo mėsa, vis tiek krisdavo nuo šakočių, šimtalapių, tinginio ir kitų saldumynų. Ko neįveikdavo ir šie, tų laukdavo gėrimai: alus, vynas, trauktinės, samagonas, „Malūnininkai“, „Starka“, „Trejos devynerios“, „Žalgiris“ ir „Suktinis.“ Lakūnai, matydami tokias puotas, greitai leisdavosi ir nieko nelaukdami prisijungdavo.

Gana greitai Lietuvos pakelės buvo nusėtos rusų palikta karine technika, o laukai, pievos ir kalneliai nukloti persivalgiusiais ir persigėrusiais rusų karių kūnais. Šis karas į istorijos vadovėlius įėjo kaip „Dešros, sviesto ir alaus“ kontrataka. Bet jis tuo nesibaigė. Tie rusų kariai, kurie liko gyvi po persivalgymo ir persigėrimo, masiškai pereidinėjo į Lietuvos kariuomenės pusę. Apie tai sužinoję jų kolegos Rusijoje sukėlė maištą ir nuvertė V. Putiną ir jo valdžią. Vėliau šioje valstybėje įvyko referendumas dėl prisijungimo prie Lietuvos Respublikos. Kaip ir viduramžiais, tapome valstybe nuo jūros iki jūros. Tik šį kartą nuo Baltijos iki Ochotsko.

Algimantas Mikelionis (,,Lazdijų žvaigždė", 2022-04-01) 

Autoriaus nuotrauka: 

Komentarai

Nu rašytojas pasakyk ar tikrai atėjis naujas meras Artūras išvaikis visus atėjus vadovus? Ar neperdaug jų Ausma prisivedė ?

Pirpins visus prisiplakelius.

Čia turi būti juokinga?Kažkaip neskanu paliko...

Visai nesąmonė, eilinį kart nusirašė :)

O kodėl muziejaus direktorė vis dar laikina? Kodėl neskelbiamas konkursas?

Muziejui direktoriaus kolkas neranda. Reikalinga (s) kandidatas nachalas, neperdaug protingas, mastymas nepageidautina. Visa tai neturi viršyti mūsų jaunos ir gražios.

O tai konkursas ar buvo paskelbtas? Ar čia tik filmas meninis liaudžiai akis muilinti?

kokia čia humoreska, - čia "nesamavito" kliedesisi...